Puslapiai

2021 m. kovo 8 d., pirmadienis

Šokoladiniai saldainiai su marcipanu ir nuga

Prieš pat prasidedant karantinui pasiėmiau iš bibliotekos kalėdinį savo mėgstamo "Spis bedre" žurnalo numerį. Čia buvo daug visokių saldainių su įvairiais įdarais receptų.

Pabandžiau padaryti minkštos karamelės (fudge) saldainių. Nelabai pavyko. Tada pabandžiau marcipaninius su nuga, riešutais ir laimu. Šie pavyko, nors dar reikėtų įgusti gražiai "apvilkti"  saldainius šokoladu. 



Štai ko reikėjo:

Marcipaninis sluoksnis:

50g nesaldintų pistacijų (neturėjau pistacijų, naudojau lazdyno riešutus ir esu patenkinta rezultatu)

1 laimas (ekologiškas, nes reikės ir žievelės)

250g marcipano masės


Nuga sluoksnis:

200g minkštos nuga

100g tamsaus šokolado

25g lazdyno riešutų 

žiupsnio stambiai grūdėtos druskos (pamiršau įdėti, neabejoju, kad skonis būtų dar geresnis)


Glajui

300g tamsaus šokolado

Eiga:

Susiradau 14x21 cm dydžio indelį, išklojau jį kepimo popieriumi.  Toliau ruošiau marcipano sluoksnų. Susimaliau 50 g riešutų (riešutus nuga sluoksniui kapojau peiliu, kad stambesni gabalai būtų) ir subėriau į dubenį. Nutarkavau laimo žievelę. Pridėjau marcipaną ir išspaudžiau laimo sultis. Visą tai rankomis išmaišiau. Šia mase išklojau indelio, padengto kepimo popieriumi, dugną.



Nuga sluoksniui ištirpinau puode šokoladą ir nuga masę. Kol šokoladas tirpo, sukapojau riešutus. Kapotus riešutus ir druską reikia įmaišyti į šokolado ir nugos masę. Skystą masę supilti ant marcipano sluoksnio ir įdėti į šaldytuvą, kad sustingtų.





Kai nuga sustingsta, galima ruošti glajų. Tam reikia ištirpinti šokoladą. Kol šokoladas tirpsta, išimu marcipaną-nugą su visu kepimo popieriumi iš dėžutės ir supjaustau saldainių dydžio gabaliukais. Tada nardinu saldainius į ištirpusį šokoladą ir palieku nuvarvėti ir stingti ant kepimo popieriaus. 

Kitą dieną viskas buvo sustingę ir galima buvo ragauti. Jau pradėjau vaišinti dukros drauges ir jų mamas, bei koleges. Pati mėgaujuosi po vieną saldainį, nes reikia numesti per karantiną priaugintus kilogramus, antraip teks greitai pirkti naują garderobą. 

Beje, sužinojau kai ką naujo apie nugą. Aš visada galvojau, kad nuga būna kreminės konsistencijos, pagaminta iš šokolado ir lazdynų riešutų. Bet nuga vadinami ir gardėsiai, gaminami iš cukraus, medaus, įvairių riešutų ir sėklų. Jie būna dviejų rūšių: šviesūs ir tamsūs. Į šviesiuosius yra dedama kiaušinių baltymų. Juos dar vadina torrone (ispaniškas pavadinimas).


2021 m. sausio 17 d., sekmadienis

Koldūnai

Esu bandžiusi kelis kartus daryti koldūnus, bet man niekaip nesigaudavo tešla. Ravioli tešla, kur reikia dėti daug kiaušinių, man gavosi labai kieta ir buvo sunku ją plonai iškočioti. Turbūt be specialios makaronų mašinos tos tešlos nelabai ir iškočiosi. Buvau beprarandanti viltį pasidaryti koldūnus, bet radau labai paprastą tešlos receptą Beatos žurnale prieš kelis metus. Nuo tada, gana dažnai padarau koldūnų. Užtrunka ilgiau, nei nusipirkti paruoštų, užtat galiu pasidaryti tokį įdarą, kokio noriu. Stengiuosi nevalgyti kiaulienos, o koldūnų su jautiena parduotuvėje sunku rasti (gyvenu Danijoje, Lietuvoje koldūnų pasirinkimas daug didesnis). Netgi turėjau kelis užsakymus iš kitų lietuvių ir pardaviau 4kg naminių koldūnų:)


Tešlai reikia:

  • 600 g miltų
  • druskos (aš iš akies beriu. Tešla turi būti sūri - verdant į vandenį druskos nebeberiu)
  • 400 ml verdančio vandens
  • 60 g sviesto
Įdarui reikia:
  • 400-500 g faršo
  • 1 svogūno
  • čiobrelio (oregano), mėtos, baziliko (čia mano mėgstamiausi ir dažniausiai naudojami prieskoniai, bet galima ir keisti. Turėjau užsakymą padaryti koldūnus pagal Užkalnį, tai tada bėriau rozmarino)
  • druskos
Iš tokio kiekio gausis šiek tiek daugiau nei kilogramas koldūnų.

Pirma pasisveriu dubenyje miltus, įberiu druskos. Tada puode užvirinu vandenį su sviestu. Kai užverda, supilu į dubenį su miltais ir su šaukštu išmaišau. Palieku pravėsti ir per tą laiką pasidarau įdarą.
Smulkiai supjaustau svogūną. Įmaišau supjaustytą svogūną į faršą, pridedu prieskonius ir druską. Ranka viską išminkau.
Atsargiai pabandau minkyti užplikytą tešlą. Kartais paviršius būna atvėsęs, bet viduje viskas labai karšta. Todėl reikia atsargiai pabandyti ir jeigu viskas pakankamai ataušę, tai išminkyti ranka.
Tešlą padalinu į dvi dalis. Pabarstau stalą miltais ir iškočioju tešlą kuo ploniau. Su formele išpjaustau tešloje apskritimus. Koldūnų formų gali būti įvairių - prisitaikysit savo techniką pagal tai, kokias formeles turite. Galima ir su stikline išspausti apskritimus, o sulipdžius koldūna apspausto kraštus šakute. Tačiau su formelėmis darbas, žinoma, einasi greičiau.



Į apskritimą dedu šiek tiek mėsos, sulenkiu apskritimą ir su formele užspaudžiu kraštus. Tešla gerai sulimpa be kraštų drėkinimo ar tepimo su kiausiniu. 
Sulipdytus koldūnus rikiuoju ant lentos, kurią vėliau įkišu nakčiai į šaldymo kamerą. Ryte koldūnus nuo lentos atkrapštau ir suberiu į maišelį, kurį vėl įdedu į šaldymo kamerą.

Įdarą galima daryti nebūtinai mėsišką. Aš esu išbandžiusi bulvinį įdarą (virtos trintos bulvės su keptu svogūnu, prieskoniais), špinatų įdarą (atšildyti šaldyti špinatai su tarkuotu sūriu ir prieskoniais - sunku lipdyti, nes špinatai labai slidūs), lęšių įdarą (virtų lęšių, kepto svogūno, prieskonių ir smulkaus bulgur košė). Galima susigalvoti begalę kitokių įdarų. 

2018 m. rugpjūčio 19 d., sekmadienis

Gimtadienio tortas, rodantis pragyventus metus

Mano dukros tėtis sulaukė gimtadienio. Norėjau, kad dukra galėtų prisidėti ruošiant tortą tėčiui. Pastaruoju metu pastebėjau labai puošnių tortų nuotraukas ir pagalvojau, kad tai bus tai, ko reikia:dukra galės puošti tortą, o tėtis vistiek ne mėgėjas ir torto nevalgys, bet jam svarbu estetinis vaizdas ir dėmesys. Šį receptą paėmiau iš daniško žurnalo "Spis bedre".


Taigi, tešlai reikėjo:
200 g sviesto (kambario temperatūros)
100 g cukraus pudros (manau, kad paprastas cukrus irgi puikiai tiktų)
vanilės
1/4 a.š. druskos
1 kiaušinio
400 g miltų

Uogų kremui:
3 želatinos lapelių
225 g braškių uogienės (geriau tiesiog braškių + 75 g cukraus)
1 citrinos sulčių
350 ml grietinėlės

Pertepimui:
150 g braškių uogienės

Papuošimui:
šviežių uogų, morenginių pyragėlių, pop-korno (galima skaldytu pistacijų, pyragėlių-makaronų, mėtos lapelių)


Pirma suminkom tešlą: sviestą išsukam su cukrum (cukraus pudra). Įmušam kiaušinį, išmaišom. Pridedam miltus ir viską išminkom. Padalinam į keturias dalis ir dedam valandai į šaldytuvą. Tada galima eiti užsikaisti arbatos, pažiūrėti serialą, ar paskaityti knygą (jei labai skubam, tai galima pradėti daryti uogų kremą).
Grįžtam po valandos, įjungiam orkaitę ant 175 C pasidarom iš popieriaus reikalingų skaičių iškarpas ir galim kočioti iš šaldytuvo ištrauktus tešos gabaliukus (iki pusės centimetro storumo). Apipjaustom pagal formas - turi gautis po du kiekvieno skaičiaus vienetus. Iš likusių gabaliukų dar iškočiojau tešlos ir padariau kaledines eglutes-sausainius (tik tokias formeles teradau:)) Tešlinius skaičius pašoviau į orkaitę ir kepiau apie 15 min, kol pradėjo ruduoti. Man vienu kartu tilpo tik du skaičiai, tai iškepiau viską per du kartus.
Kol kepa paskutiniai skaičiai, užmerkiau želatinos lapelius į šaltą vandenį. Kol jie mirko, sudėjau į puodą uogienę (arba trintas uogas ir cukrų), išspaudžiau citriną ir užkaičiau. Želatinos lapeliai pagal instrukciją ant pakelio turėjo mirkti 10 minučių. Nugręžiau nuo jų vandenį ir sudėjau į karštą uogienę. Želatina pamažu maišant netrukus ištirpo. Palikau viską atvėsti. Tuo tarpu išplakiau grietinėlę. Atsargiai sumaišiau su atvėsusia uogiene. Visą kreminę masę sudėjau į konditerinį maišelį i padėjau į šaldytuvą atvėsti. Taigi dabar galima dar kartą užsikaisti arbatos:)

Grįžau po pusvalandžio ir pradėjau raityti kremą ant skaitmeninių sausainių kraštų. Tarpą tarp grietinėlės ir uogų kremo pertepiau uogiene. Tada, ant viršaus uždėjau antrąją skaičių porą ir vėl kraštuose priraičiau grietinėlės-uogų kremo, o tarpą tarp kreminių šonų pertepiau uogiene.

Dabar prasidėjo įdomiausia dalis ir čia pasikviečiau dukrą. Galėjom lipdyti ant skaičių įvairius papuošimus. Dukra nemėgsta uogų, todėl visos mėlynės nusėdo ant mano puošiamo skaičiaus.

Kaip įvertinčiau tortą? Atrodo tikrai įspūdingai. Skonis - hmmmm. Sviestiniai sausainiai patys savaime yra skanūs ir man labai patinka. Bet nemanau, kad jie tinka tortui. Jie tiesiog per kieti. Sunku yra gražiai atpjauti tortą ir sunku gražiai jį valgyti. Be to, kremas nesusilieja su sausainais, neįsigeria į juos. Būtų geriau čia naudoti biskvitinę tešlą, tik tada veltui susinaudotų daug produktų: biskvitinė tešla būna skysta prieš kepant, taigi skaičius išpjauti galima būtų tik iškepus. Ir ką tada daryti su likusiais biskvito gabalais? Bet manau, kad galima butų skaičius padaryti iš meduolinės tešlos, kaip medaus tortui. Meduoliai prisigeria kremo ir suminkštėja.
Mano naudota braškių uogienė - labai saldi ir grietinėlės kremas gavosi labai saldus. Taigi ir visas tortas gavosi be proto saldus. Man saldumas patinka, bet geriau būna, kai tas saldumas subtilesnis ir jaučiasi dar ir citrinos rūgštumas ar kiti skoniai. Taigi kitam kartui nebenaudočiau uogienės. Arba naudočiau gal imbierinę uogienę, arba uogų uogienę skiestą su jogurtu.
Kitą dieną grietinėlės kremas nuo želatinos pasidarė lyg guminis. Man tokia grietinėlės konsistencija nepatinka. Visai be želatinos ta grietinėlė turbūt nutekėtų, ypač prispaudus pirmąjį sluoksnį antruoju ir jeigu būtų karšta. Tačiau kitą kartą dėčiau perpus mažiau želatinos.

Jei norite nustebinti estetą (ypač fiksuojantį savo gyvenimą instagrame), tai šis tortas tikrai tiks. Jį padaryti nėra sunku. Galima net ir skanų tortą padaryti, bet tada reikėtų daugiau pasistengti.




2018 m. birželio 11 d., pirmadienis

Citrininiai makaronai (macarons)

Makaronus dariau antrą kartą gyvenime. Pirmą kartą dariau su kava. Neužsirašiau ir nebepamenu, iš kur ėmiau receptą ir kaip tiksliai dariau kremą. Pirmą kartą darydama spaudžiau migdolinę masę per konditerinį maišą. Visa išsitepliojau,viską aplinkui ištepliojau ir dar pusę migdolinės masės palikau maiše, aplink skardą. Žodžiu buvo daug betvarkės. Bet makaronų irgi buvo.
Dabar darydama nusprendžiau pabandyti kabinti masę šaukštu ir lėtai varvinti į nusipieštus apskritimus. Gavosi visai neblogai. Bent jau betvarkės aplinkui nebuvo.




Taigi šįkart dariau citrininius makaronus. Receptą ėmiau iš daniško žurnalo "Spis bedre".

Makaronams reikia:
100 g baltymų (3 kiaušinių baltymai)
25 g cukraus
druskos ant peilio galiuko
1/2 šaukšto šviežiai išspaustos citrinos sulčių
10 lašų konditerinių dažų (neradau geltonų, tai naudojau rožinius)
125 g migdolų miltų (sumaliau migdolus su blenderiu)
225 g cukraus pudros

Citrininiam kremui reikia:
20 g kukurūzų krakmolo
50 g cukraus
50 ml vandens
2 tryniai
50 ml šviežiai spaustų citrinos sulčių
50 g sviesto

Pirma ant kepimo popieriaus nusipiešiau makaronų apskritimus. Naudojau mažiausio espresso puodelio dugną, bet vistiek per dideli makaronai gavosi. Jie lengviau sutrupa, kai per dideli yra.
Mačiau, kad galima nusipirkti silikoninį padėklą skardai su jau nupieštais makaronų apskritimais. Jei pradėčiau dažniau daryti, tai pagalvočiau, kad gal ir verta investuoti.
Dabar laikas pasidaryti migdolinę masę. Taigi, reikia išplakti kiaušinių baltymus kartu su cukrumi. Pridėti druskos, citrinos sulčių, konditerinių dažų ir vėl išplakti. Migdolinius miltus sumaišyti su cukraus pudra ir šitą mišinį atsargiaisu šaukštu įmaišytii išplaktus baltymus. Turi gautis vientisa masė. Ją galima dėti į konditerinį maišą ir spausti į apskritimus. Aš dėjau su šaukšteliu.


Nereikia skubėti kepti, pirma reikia palikti migdolinius apskritimus kambario temperatūroje apie 30 min. Tada kepti 160 C. Kepti apie 15-20 min. Aš pirmą skardą perkepiau. Gal minutę per ilgai. Prieš minutę buvę rožiniai makaronai akimirksniu pradėjo ruduoti. Taigi labai atsargiai stebėkit, kada jau laikas ištraukti (nebent keptumėte kavinius makaronus, tada parudavimų nesimato).


Neskubėkit krapštyti ištrauktų makaronų. Palikit atvėsti ir tada jau nurinkinėkit nuo skardos. Aš krapščiau iš apačios su peiliu, nes kai kurie makaronai viduriu prilimpa prie kepimo popieriaus ir juos už šonų keliant, pasikelia tik viršus, o drėgnas vidurys taip ir lieka prikibęs prie popieriaus.

Nesitikėjau, kad citrininis kremas pavyks taip lengvai. Kažkaip prisibijau kremų, kur į karštą masę reikia įmaisyti baltymus. Bet šįkart pavyko iš pirmo sykio. Citrininis kremas tinka ne vien tik prie morengų. Jo galima tiesiog pusryčiams vietoj uogienės pasidaryt.
Reikia išmaišyti krakmolą ir cukraus pudrą. Pripilti vandens ir kaitinant maišyti. Vos tik pradės virti, reikia labai įnirtingai maišyti, nes krakmolinga masė tuoj pat pradeda tirštėti ir susimes į gumulą, jei gerai nemaišysit. Aš maišiau ne su šakute, o su šluotele nuo plaktuvo: tokia kiaušiniui plakti. Sutirštėjusią masę nuimti nuo kaitlentės ir toliau maišant įmaišyti trynius ir citrinos sultis. Į galą įmaišyti gabaliukais supjaustytą sviestą. Jis tiesiog ištirps maišomas. Kremą ataušinti.

Ataušus kremui tepti jo ant vieno makarono ir uždengti kitu. Makaronus laikyti orui nepralaidžiame inde.


Makaronus iš antrosios, neperkepusios skardos sudėjau į arbatos dėžutę ir nunešiau lauktuvių į svečius, kur buvau pakviesta pusryčių. O makaronus iš perkepusios skardos (skonis nesiskiria, tik spalvos nebeliko) nunešiau kolegoms į darbą ir pati pusę atneštųjų makaronų suvalgiau. Kažkaip darbe viskas greičiau valgosi (ar čia tik man taip atrodo?) Norėčiau įvaldyti makaronų kepimo meną ir iškepti trispalvių ateinančioms vasario-kovo šventėms. Turiu daugiau nei pusę metų laiko bandymams:)

2018 m. gegužės 1 d., antradienis

Triufeliai iš šokolado ir burokėlių

Labai ilgai neberašiau jokių receptų. Persikrausčiau į kitą šalį, pakeičiau darbą, gyvenamąją vietą, reikėjo mokintis naujos kalbos... Virtuvėje ir toliau sukinėjausi, kartais ir naujų receptų išbandydavau, bet jau rankos nebeprieidavo visko nufotografuoti ir užrašyti.




Prisipirkau burokėlių, bet nesinorėjo kažkaip įprastos raudonos mišrainės. Norėjosi kažko kitokio. Taigi, burokėlius iškepiau orkaitėje kartu su kepamu duonos kepalu. Aš tiesiog nulupau burokėlius ir įmečiau šalia duonos. Bet kitą kartą įvyniočiau į foliją, nes gavosi kietoki, nors kepiau visą valandą 200C. Dabar originalus receptas, kurį radau daniškame žurnale "Form" (jis labiau skirtas sportui ir sveikam gyvenimo būdui, o ne virtuvei, bet šį kartą buvo daug receptų iš burokėlių) :

100 g burokėlių
100 g juodo šokolado
2 šaukšteliai medaus (aš įdėjau turbūt porą šaukštų)
75 g kokoso pieno (pienas iš šaldytuvo, kabinti riebesnę pieno dalį)
kakavos barstymui

Burokėlius sutrinti su trintuvu, kol pasidarys piurė. Ištirpinti šokoladą. Įmaišyti medų ir kokoso pieną. Kokoso pieną reikėtų laikyti šaldytuve, kad riebioji pieno dalis pradėtų stingti ir ją lengviau būtų iškabinti. Galų gale įmaišyti burokėlius ir viską palikti šaldytuve, kad sukietėtų. Po pusvalandžio ar daugiau rankomis formuoti rutuliukus ir apvolioti juos kakavoje.

Skonis labai įdomus. Man patiko. Pavaišinau svečius ir paprašiau, kad atspėtų, iš ko triufeliai padaryti. Atspėjo, kad iš burokėlių:))) Galvojau, kad pavyks savo vaiką apgauti ir pamaitinti burokėliais triufelių pavidalu. Bet nepavyko. Pasakė, kad neskanu, vos paragavo:))

Vežtis tokius triufelius kur nors lauktuvių netinka, nes vos išimti iš šaldytuvo pradeda atitirpinėti. Tinka tik namie laikyti šaldytuve ir ištraukti prieš pat valgant. Jeigu kas galvojate, kad tai sveikesnė saldumynų alternatyva, tai siūlyčiau neapsigauti ir nepamiršti, kad triufeliuose vistik yra plytelė šokolado.

Gal kada nors ir vėl pasidarysiu tokių rutuliukų, kai nebesugalvosiu, ką įdomaus padaryti iš burokėlių.

2013 m. rugpjūčio 3 d., šeštadienis

Vištienos ir pupelių troškinys

Nusipirkau naują savo mėgstamo žurnalo "Lecker" numerį ir iš karto nusprendžiau padaryti troškinį. Taigi, kai ką recepte keičiau, nes neturiu didelio puodo, kuriame galėčiau troškinti orkaitėje. Be to, nedėjau balto vyno acto. Man rezultatas patiko. Mano vaikas pupeles visada mėgo, tai ir dabar išsirankiojo pupeles ir morkas ir linksėjo, kad skanu. O vyrui lyg ir patiko, bet vistiek sulaukiau paburbėjimų, kad pupelės su vištiena nedaromos, o tik su šašlykiniais jautienos gabaliukais (šitaip reikalauja klasikinė turkų virtuvė, anot mano vyro, o man atrodo, kad šitaip visada daro jo mama, kuri ir yra "klasikinė turkų virtuvė"). Taigi, manau, kad kada vėl pakartosiu šitą savo prasižengimą ir išvirsiu pupeles su vištiena.


Troškiniui reikia:
  • baltų pupelių (aš ėmiau konservuotas, apie 300 ml)
  • 4-5 vištos šlaunelės
  • keli griežinėliai vytintos mėsos (čia dėl kvapo, taigi galima naudoti ir rūkytus lašinius)
  • apie 300 g morkų
  • 3 maži svogūnai
  • pora česnako skiltelių
  • druskos,pipirų, aš dar lauro lapų įmečiau
  • aliejaus kepimui
  • pomidorų (aš naudojau 250ml konservuotu pomidorų, pjaustytų gabaliukais ir dar apie 200 ml pomidorų tyrės)
  • petražolių
Vištieną ištrinti su druska ir pipirais ir apkepti iš visų pusių, kad gerai apskrustų. Išimti iš puodo ir tame pačiame puode apkepti smulkiai pjaustytus svogūnus, vytintą mėsą, česnakus ir griežinėliais pjaustytas morkas. Kai apkepa, sudėti pomidorus, apkeptą vištieną ir pupeles. Jei reikia, pasūdyti, sudėti lauro lapus, pridėti pipirų. Pavirti apie 40 min. Išjungus ugnį ir kiek atvėsinus sudėti petražoles.

2013 m. liepos 29 d., pirmadienis

Kalburabasti - saldūs ežiukai

Pastarasis pusmetis buvo visiškai beprotiškas. Jaučiausi kaip robotas: nueiti į darbą, paimti vaiką iš darželio, ruošti valgyti, tvarkyti namus, migdyti vaiką ir pasistengti pačiai neužmigti, kol galva dar dirba dirbti toliau ir tada prasideda nauja diena. Dabar galiu atsikvėpti ir savaitgaliais nebedirbti, kai vaikas užmiega, o skaityti knygą. Palaima...
Taigi, nors per pastarąjį pusmetį ir sukausi virtuvėje, bet tam aprašinėti nebeturėjau, nei laiko, nei jėgų. Dabar pabandysiu kai ką prisiminti ir aprašyti.
Net du kartus dariau Jolitos Kalburabasti. Mano vyrui, mano mažajai ir svečiams labai patiko. Kai pirma kartą dariau, tai dukryte dar tik žiūrėjo, kuom aš ten užsiimu. O pastarąjį kartą jau padėjo gaminti, įkišo po graikinį riešutą į kiekvieną ežiuką. Šiuos saldžius ežiukus nesunku pagaminti ir jie ilgai laikosi, negenda ir nedžiūna.


Reikės:

graikinių riešutų (apie 20 vnt.)
250 g miltų
125 g minkšto sviesto
pusės stiklinės cukraus pudros
50 ml manų kruopų
1 kiaušinio
10 g kepimo miltelių

Sirupui:
2 st. vandens
pusantros stiklinės cukraus
1 citrinos sulčių

Cukrų supilti į vandenį ir užvirti. Aš virinu sirupą tol, kol jis pasidaro tirštokas. Tada supilu citrinos sultis ir nukeliu nuo ugnies.
Kol sirupas verda galima užmaišyti tešlą. Dubenyje sumaišyti miltus, manų kruopas, kepimo miltelius, cukraus pudrą, sudeti sviestą ir įmušti kiaušinį. Viską išmaišyti ir išminkyti rankomis. Nuo suminkytos tešlos plešti stalo tenisko kamuoliuko dydžio tešlos gabaliukus ir fornuoti ežiukus (aš formuoju kaip varškinius virtinukus - su bulvine tarka). Į ežiuko vidų įspausti graikinį riešutą. Ežiukus kepti 25-30 min iki 200C įkaitintoje orkaitėje.
Iškepusius ežiukus sudedu į stiklinę lekštę aukštais kraštais ir užpilu sirupu. Po kelių valandų, kai sausainiai prisigeria sirupo, galima juos valgyti. Dedant į lėkštę aš dar apibarstau smulkintais graikiniais riešutais.