Koldūnai

Esu bandžiusi kelis kartus daryti koldūnus, bet man niekaip nesigaudavo tešla. Ravioli tešla, kur reikia dėti daug kiaušinių, man gavosi labai kieta ir buvo sunku ją plonai iškočioti. Turbūt be specialios makaronų mašinos tos tešlos nelabai ir iškočiosi. Buvau beprarandanti viltį pasidaryti koldūnus, bet radau labai paprastą tešlos receptą Beatos žurnale prieš kelis metus. Nuo tada, gana dažnai padarau koldūnų. Užtrunka ilgiau, nei nusipirkti paruoštų, užtat galiu pasidaryti tokį įdarą, kokio noriu. Stengiuosi nevalgyti kiaulienos, o koldūnų su jautiena parduotuvėje sunku rasti (gyvenu Danijoje, Lietuvoje koldūnų pasirinkimas daug didesnis). Netgi turėjau kelis užsakymus iš kitų lietuvių ir pardaviau 4kg naminių koldūnų:)

Tešlai reikia:

• 600 g miltų
• druskos (aš iš akies beriu. Tešla turi būti sūri - verdant į vandenį druskos nebeberiu)
• 400 ml verdančio vandens
• 60 g sviesto

Įdarui reikia:

• 400-500 g faršo
• 1 svogūno
• čiobrelio (oregano), mėtos, baziliko (čia mano mėgstamiausi ir dažniausiai naudojami prieskoniai, bet galima ir keisti. Turėjau užsakymą padaryti koldūnus pagal Užkalnį, tai tada bėriau rozmarino)
• druskos

Iš tokio kiekio gausis šiek tiek daugiau nei kilogramas koldūnų.

Pirma pasisveriu dubenyje miltus, įberiu druskos. Tada puode užvirinu vandenį su sviestu. Kai užverda, supilu į dubenį su miltais ir su šaukštu išmaišau. Palieku pravėsti ir per tą laiką pasidarau įdarą.

Smulkiai supjaustau svogūną. Įmaišau supjaustytą svogūną į faršą, pridedu prieskonius ir druską. Ranka viską išminkau.

Atsargiai pabandau minkyti užplikytą tešlą. Kartais paviršius būna atvėsęs, bet viduje viskas labai karšta. Todėl reikia atsargiai pabandyti ir jeigu viskas pakankamai ataušę, tai išminkyti ranka.

Tešlą padalinu į dvi dalis. Pabarstau stalą miltais ir iškočioju tešlą kuo ploniau. Su formele išpjaustau tešloje apskritimus. Koldūnų formų gali būti įvairių - prisitaikysit savo techniką pagal tai, kokias formeles turite. Galima ir su stikline išspausti apskritimus, o sulipdžius koldūna apspausto kraštus šakute. Tačiau su formelėmis darbas, žinoma, einasi greičiau.

Į apskritimą dedu šiek tiek mėsos, sulenkiu apskritimą ir su formele užspaudžiu kraštus. Tešla gerai sulimpa be kraštų drėkinimo ar tepimo su kiausiniu. 

Sulipdytus koldūnus rikiuoju ant lentos, kurią vėliau įkišu nakčiai į šaldymo kamerą. Ryte koldūnus nuo lentos atkrapštau ir suberiu į maišelį, kurį vėl įdedu į šaldymo kamerą.

Įdarą galima daryti nebūtinai mėsišką. Aš esu išbandžiusi bulvinį įdarą (virtos trintos bulvės su keptu svogūnu, prieskoniais), špinatų įdarą (atšildyti šaldyti špinatai su tarkuotu sūriu ir prieskoniais - sunku lipdyti, nes špinatai labai slidūs), lęšių įdarą (virtų lęšių, kepto svogūno, prieskonių ir smulkaus bulgur košė). Galima susigalvoti begalę kitokių įdarų. 

Eklerai, aplieti šokoladu

Po nelabai vykusio eklerų bokšto, nusprendžiau juos vėl iškepti ir tiesiog aplieti šokolado padažu be bokšto lipdymo. Pyragėlius dariau, kaip ir  praėjusį kartą. Kremą padariau iš pirktinio Dr. Oetker bananinio pudingo. O šokoladiniam padažui paėmiau tamsaus šokolado plytelę (100g), ištirpinau ją su 20 g sviesto ir praskiedžiau pienu iki norimo tirštumo. 

Jei reikia tiesiog deserto ir nėra laiko terliotis virtuvėje, tai labai tinkama išeitis.

Croquembouche (Kepėjų be stabdžių iššūkis)

Kad jau gegužės mėnesį padariau vandeny virtą pyragą (kuris buvo kepėjų be stabdžių iššūkis), tai nusprendžiau išbandyti ir birželio mėnesio iššūkį. Aš galvojau, kad sunkiausia bus padaryti kremą pyragėliams - ten daug trynių ir juos vis reikia plakti, plakti, plakti...  Cha, pasirodo visai ne. Sunkiausia man buvo surinkti bokštą iš jau padarytų plikytų pyragėlių. Taigi, pačiais pyragėliais likau patenkinta, o štai bokšto rinkime man dar reikia tobulintis ir tobulintis. Arba kitą sykį darysiu tiesiog pyragėlius, be jokių bokštų. 

Pyragėliams daryti reikia:

¾ puodelio (175 ml) vandens

6 valg.š. (85 g) sviesto

¼ arb.š. druskos

1 valg.š. cukraus

1 puodelis (125 g) miltų

4 dideli kiaušiniai

Aptepimui:

1 kiaušinis (aptepimui sunaudojau labai mažai, galėjau likusį sunaudoti kremo gamyboj)

žiupsnelis druskos

Pirma užvirinti vandenį, prieš tai ten ištirpinus sviestą, druską ir cukrų. Tada greitai įmaišyti miltus ir maišyti kol tešla atšoka nuo indo sienelių. Tada po vieną įmaišyti kiaušinius. Išdėliojau tešlą skardoje su šaukštu ir pašoviau į 200C orkaitę. Kepiau 20 min

Vaniliniam kremui sunaudojau:

500 ml riebaus pieno

4 valg.š. krakmolo

150 g cukraus

2 dideli kiaušiniai

4 didelių kiaušinių tryniai

30 g sviesto

vanilės ankštis

Į ketvirtį pieno įmaišyti krakmolą, kiaušinį ir kiaušinių trynius, viską gerai išplakti. Cukrų ir vanilės ankštį sudėti į likusį pieną ir užvirti. Tada kiaušinių masę plakant supiltį į užvirusį  pieną ir pastoviai plakant palaukti, kol masė vėl užvirs ir sutirštės. Nuimti nuo ugnies ir įmaišyti sviestą. Atšalusiu kremu užpildyti pyragėlius. Aš tam tikslui nusipirkau švirkštą, o baigėsi viskas tuo, kad kremą vistiek šaukšteliu į pyragėlius sukišau. Nepatogu man su švirkštu buvo. Gal negerą nusipirkau. Beje, koks trečdalis kremo man liko ir teko išmesti. Kitą kartą daryčiau mažesnį kiekį.

O tada aš nesėkmingai tirpdžiau šokoladą. Norėjau paskubėti ir tirpdžiau mikrobangėj. Dalis šokolado man prisvilo. Likusią dalį tirpinau tvarkingai įdėjusi i puodą, kuris buvo kitame puode su verdančiu vandeniu. Bet vistiek šokoladas man gražiai nebeištirpo, jis buvo toks kaip košė, o ne kaip tiršta sriuba. Na kas beliko daryti - aptepiau pyragėlius šokoladine koše ir lipdžiau bokštą. Jei kada ir bandysiu lipinti bokštą, tai išbandysiu karamelę, o ne šokoladą. Nežiūrint į nesėkmingą bokšto lipdymą, pyragėliai išėjo skanūs ir greitai susivalgė. Taip greitai, kad nuotraukos padarytos jau be bokšto viršūnėlės. Mat padėjau bokštą ant stalo ir nubėgau raminti vaiko. Gerai, kad vyras susizgribo paklausti, ar aš spėjau nufotografuoti :)))