Blynai su bulvių įdaru (osetiniški chebizdženai iš Beatos žurnalo)

Mano dukrai patinka bulvės, sūris ir miltiniai gaminiai, todėl nusprendžiau išbandyti šį receptą. Manau, kad ateityje vėl darysiu. Aš dariau iš pusės produktų, tai gavosi du dideli blynai. Tokie dideli, kad sunkiai abu tilpo skardoje.

Tešlai reikia:

• 500 miltų
• 1 šaukštelio druskos
• 1 šaukštelio cukraus
• sausų mielių (aš beriu iš akies, bet Beata nurodo 7 g)
• 400 ml šilto vandens
• 50 ml aliejaus

Įdarui:

• 1 kg bulvių
• 50 g sviesto
• 50 ml pieno
• 700 g tarkuoto sūrio (mocarela ir fermentinis)

Užminkiau mielinę tešlą, palikau valandai pakilti. Po valandos vėl perminkiau ir palikau kilti. Tuo tarpu galima paruošti įdarą. Virtas, dar karštas bulves užpyliau pienu, pridėjau sveisto ir sutryniau su rankiniu blenderiu. Tada pridėjau tarkuoto sūrio ir sumaišiau.

Pasiruošiau kepimo skardą su sviestiniu popieriumi, įkaitinau orkaitę iki 215 C, stalą pabarsčiau miltais. Iš tešlos atsignybame  250 g gabalą (arba paimkite ketvirtadalį tešlos). Tešlą padėjau ant miltuoto stalo ir ištampiau į šonus. Su šaukštu sudėjau ant tešlos vidurio ketvirtadalį bulvių košės. Tešlos kraštus suimu ir suspaudžiu ties blyno centru, taip uždengdama bulvių košę. Iš apačios prilaikydama blyną, perkeliu jį į skardą. Čia švelniai paspaudžiau blyną iš viršaus, kad košė tolygiai pasiskirstytų po blyną. Pats blynas dar išsitempia ir padidėja. Viduryje reikėtų padaryti skylę tešloje, kad oras turėtų, kur išeiti. Bet mano tešla ir taip kiek suplyšo, tad oras turėjo, kur išeiti. 

Kepti 10-15 min. Kai iškepa, patepti sviestu. 

Į įdarą galima pridėti pjaustytų špinatų ar burokėlių lapų. 

Kai atšalo, man netgi buvo skaniau. 

Napoleonas

Pirmą kartą kepiau Napoleoną praėjusio šimtmečio gale. O antrą kartą iškepiau šiemet, kai nusprendžiau, kad noriu bandyti pardavinėti tortus. Nusprendžiau pradėti nuo visiems žinomo ir visų mėgstamo. Išbandžiau klasikinį receptą su plikytu kremu ir Beatos virtuvėje pristatytą receptą su morenginiu-citrininiu kremu. Mano nuomone, klasika niekam nenusileidžia. 

Taigi, čia klasikinis receptas (naudojausi pateiktu Beatos virtuvėje) su plikytu kremu. Aš naudojau grietinėlę, bet galima bandyti ir su pienu, jei norisi liesiau.

• Kapotos tešlos lakštams reikės:
• 450–500 g miltų
• 1 šaukštelio smulkios druskos
• 300 g sviesto
• 1 kiaušinio trynio
• 200 g grietinės
• 1 šaukšto vandens (gali prireikti)
• Kremui:
• 3 kiaušinių trynių
• 150 g cukraus
• 50 g miltų (2 šaukštų)
• 500 ml grietinėlės
• vanilės 

Sviestas turi būti kambario temperatūros. Pasiimu didžiausią pjaustymo lentą ir ant jos padedu gabalą sviesto, kuri užpilu miltais ir druska. Kapoju, kol sviesto gabaliukai apsivelia miltais. Tada pridedu trynį ir grietinę ir kapoju toliau. Kai jau nebesimato didelių sviesto gabaliukų ir nebelieka laisvų miltų, pabandau suimti tešlą į vieną gabalą, bet daug nespausti. Jei tebėra laisvų miltų pridedu šaukštą miltų ir kapoju toliau. Tešlos gabalą įdedu į šaldytuvą valandai ar daugiau. 

Ištraukus iš šaldytuvo tešlą padalinu į šešias dalis ir kiekvieną iškočioju, kad būtų mano torto formos dydžio. Prieš pašaunant kepti tešlą pabadau šakute. Kepu 200C, kol pagelsta. Dar karštus lakštus apipjaustau pagal torto formą ir iš nupjautų kraštų padarau trupinius.

Kai lakštai baigti, darau kremą. Sumaišau trynius, grietinėlę, cukrų ir vanilę ir kaitinu. Įmaišau miltų ir gerai išmaišau, kad miltai ištirptų. Kai grietinėlė artėja prie virimo, ji pradeda tirštėti nuo miltų. 

Kremą kiek atvėsinu ir renku tortą - sluoksniuoju torto lakštus ir kremą. Viršų ir šonus irgi aptepu kremu ir apibarstau viską trupiniais. 

Bandau suprasti, ar visur Napoleonas tradiciškai pertepamas spanguolių uogiene. Man atrodo, kad čia labiau Lenkijoje paplitę, o Rusijoje ne. 

Trijų šokoladų tortas

Patinka man gaminti virtuvėje, bet aš tik su dukra gyvenu ir mes tiek daug nevalgome. Nusprendžiau pabandyti pardavinėti savo iškeptus tortus. Iškepti tai nesunku, bet va papuošti - čia atskiras menas. Ir parduoti irgi menas. Pradžiai užsipirkau kartoninių dėžių ir padėklų tortams, visokių antgalių, lopetėlių. O dabar kiekvieną savaitgalį kepu vis kitokį tortą ir išdalinu kaimynams. Treniruojuosi. Tiesa pardaviau vieną sumažintą Napoleoną (tą sumažintą daryti sunkiau, nei didelį, bet ko nepadarysi dėl pirmo kliento) ir turiu užsakymą dar vienam Napoleonui ir vienam vaikiškam tortukui. Kol kas nieko neuždirbau - vienos išlaidos (o kur dar pabrangusi elektra). Bet smagu.

Šį savaitgalį dariau trijų šokoladų tortą. Jo kepti nereikia, tai elektrai sutaupiau. Rėmiausi Saulėtos virtuvės receptu.

Pagrindui:

200 g šokoladinių sausainių (neradau, naudojau sausainius su šokoladinio kremo pertepimu)
100 g sviesto, tirpinto

Juodojo šokolado musui:
200 g juodo šokolado
50 g sviesto
200 g grietinėlės (35% riebumo)
lapelis želatinos

Pieniško šokolado musui:
200 g pieniško šokolado
50 g sviesto
200 g grietinėlės (35% riebumo)
lapelis želatinos

Baltojo šokolado musui:
200 g balto šokolado
50 g sviesto
200 g grietinėlės (35% riebumo)
lapelis želatinos

jei lieka grietinėlės, galima suplakti su cukrumi ir panaudoti papuošimams.

Pagrindui susmulkinau sausainius iki trupinių, užpyliau ištirpdytu sviestu ir išmaišiau. Išklojau torto formos dugną trupinių mase ir išlyginau. Dar nesugalvojau, ką padaryti, kad tortas vėliau lengvai išsitrauktų iš formos. Galima iškloti kepimo popieriumi, bet tada sustingusio torto šonuose matosi popieriaus klosčių paiktos žymės. Aš perbraukiau peiliu palei torto kraštus prieš atidarydama torto formą ir ištraukdama tortą, bet tada peilis palieka dryžius tarp skirtingų spalvų šokolado sluoksnių. Žodžiu - smulkmena, bet svarbi, jei nori pardavinėti tortus. Reikės dar ieškoti sprendimo.

Pirma suplakiau grietinėlę. Tada į šaltą vandenį pamerkiau želatinos lapelius (galima visus tris, greitai tie sluoksniai pasidaro). Ištirpinau juodą šokoladą su sviestu. Į ištirpusį šokoladą įdėjau nusupaustą (nugręžtą) želatinos lapelį ir išmaišiau, kol ištirpo. Grietinėlę reikės dalinti į tris apylyges dalis, kad užtektų kiekvienam šokolado sluoksniui. Pirma įmaišiau į šokoladą nedaug grietinėlės, o tada jau likusį grietinėlės trečdalį. Bet kitą sykį bandysiu tiesiog vėl plati grietinėlę su šokoladu, o ne maišyti. Gautą masę užpilti ant torto pagrindo ir padėti šaltai. Užtenka laiko, kol paruošiamas kitas šokolado sluoksnis. 

Lygiai taip pat padaryti likusius šokolado sluoksnius. 

Aš palikau tortą per naktį stingti. Kitą rytą išėmiau jį iš formos. Suplakiau likusią grietinėlę su cukrumi ir pabandžiau papuošti tortą. Bandžiau ir gėles spausti iš grietinėlės, bet nesigavo. Dar neišmokau. Apibarsčiau prieš kelis metus rinktų ir sudžiovintų kiaulpienių žiedlapiais. 

Šokoladiniai saldainiai su marcipanu ir nuga

Prieš pat prasidedant karantinui pasiėmiau iš bibliotekos kalėdinį savo mėgstamo "Spis bedre" žurnalo numerį. Čia buvo daug visokių saldainių su įvairiais įdarais receptų.

Pabandžiau padaryti minkštos karamelės (fudge) saldainių. Nelabai pavyko. Tada pabandžiau marcipaninius su nuga, riešutais ir laimu. Šie pavyko, nors dar reikėtų įgusti gražiai "apvilkti"  saldainius šokoladu. 

Štai ko reikėjo:

Marcipaninis sluoksnis:

50g nesaldintų pistacijų (neturėjau pistacijų, naudojau lazdyno riešutus ir esu patenkinta rezultatu)

1 laimas (ekologiškas, nes reikės ir žievelės)

250g marcipano masės

Nuga sluoksnis:

200g minkštos nuga

100g tamsaus šokolado

25g lazdyno riešutų 

žiupsnio stambiai grūdėtos druskos (pamiršau įdėti, neabejoju, kad skonis būtų dar geresnis)

Glajui

300g tamsaus šokolado

Eiga:

Susiradau 14x21 cm dydžio indelį, išklojau jį kepimo popieriumi.  Toliau ruošiau marcipano sluoksnų. Susimaliau 50 g riešutų (riešutus nuga sluoksniui kapojau peiliu, kad stambesni gabalai būtų) ir subėriau į dubenį. Nutarkavau laimo žievelę. Pridėjau marcipaną ir išspaudžiau laimo sultis. Visą tai rankomis išmaišiau. Šia mase išklojau indelio, padengto kepimo popieriumi, dugną.

Nuga sluoksniui ištirpinau puode šokoladą ir nuga masę. Kol šokoladas tirpo, sukapojau riešutus. Kapotus riešutus ir druską reikia įmaišyti į šokolado ir nugos masę. Skystą masę supilti ant marcipano sluoksnio ir įdėti į šaldytuvą, kad sustingtų.

Kai nuga sustingsta, galima ruošti glajų. Tam reikia ištirpinti šokoladą. Kol šokoladas tirpsta, išimu marcipaną-nugą su visu kepimo popieriumi iš dėžutės ir supjaustau saldainių dydžio gabaliukais. Tada nardinu saldainius į ištirpusį šokoladą ir palieku nuvarvėti ir stingti ant kepimo popieriaus. 

Kitą dieną viskas buvo sustingę ir galima buvo ragauti. Jau pradėjau vaišinti dukros drauges ir jų mamas, bei koleges. Pati mėgaujuosi po vieną saldainį, nes reikia numesti per karantiną priaugintus kilogramus, antraip teks greitai pirkti naują garderobą. 

Beje, sužinojau kai ką naujo apie nugą. Aš visada galvojau, kad nuga būna kreminės konsistencijos, pagaminta iš šokolado ir lazdynų riešutų. Bet nuga vadinami ir gardėsiai, gaminami iš cukraus, medaus, įvairių riešutų ir sėklų. Jie būna dviejų rūšių: šviesūs ir tamsūs. Į šviesiuosius yra dedama kiaušinių baltymų. Juos dar vadina torrone (ispaniškas pavadinimas).

Koldūnai

Esu bandžiusi kelis kartus daryti koldūnus, bet man niekaip nesigaudavo tešla. Ravioli tešla, kur reikia dėti daug kiaušinių, man gavosi labai kieta ir buvo sunku ją plonai iškočioti. Turbūt be specialios makaronų mašinos tos tešlos nelabai ir iškočiosi. Buvau beprarandanti viltį pasidaryti koldūnus, bet radau labai paprastą tešlos receptą Beatos žurnale prieš kelis metus. Nuo tada, gana dažnai padarau koldūnų. Užtrunka ilgiau, nei nusipirkti paruoštų, užtat galiu pasidaryti tokį įdarą, kokio noriu. Stengiuosi nevalgyti kiaulienos, o koldūnų su jautiena parduotuvėje sunku rasti (gyvenu Danijoje, Lietuvoje koldūnų pasirinkimas daug didesnis). Netgi turėjau kelis užsakymus iš kitų lietuvių ir pardaviau 4kg naminių koldūnų:)

Tešlai reikia:

• 600 g miltų
• druskos (aš iš akies beriu. Tešla turi būti sūri - verdant į vandenį druskos nebeberiu)
• 400 ml verdančio vandens
• 60 g sviesto

Įdarui reikia:

• 400-500 g faršo
• 1 svogūno
• čiobrelio (oregano), mėtos, baziliko (čia mano mėgstamiausi ir dažniausiai naudojami prieskoniai, bet galima ir keisti. Turėjau užsakymą padaryti koldūnus pagal Užkalnį, tai tada bėriau rozmarino)
• druskos

Iš tokio kiekio gausis šiek tiek daugiau nei kilogramas koldūnų.

Pirma pasisveriu dubenyje miltus, įberiu druskos. Tada puode užvirinu vandenį su sviestu. Kai užverda, supilu į dubenį su miltais ir su šaukštu išmaišau. Palieku pravėsti ir per tą laiką pasidarau įdarą.

Smulkiai supjaustau svogūną. Įmaišau supjaustytą svogūną į faršą, pridedu prieskonius ir druską. Ranka viską išminkau.

Atsargiai pabandau minkyti užplikytą tešlą. Kartais paviršius būna atvėsęs, bet viduje viskas labai karšta. Todėl reikia atsargiai pabandyti ir jeigu viskas pakankamai ataušę, tai išminkyti ranka.

Tešlą padalinu į dvi dalis. Pabarstau stalą miltais ir iškočioju tešlą kuo ploniau. Su formele išpjaustau tešloje apskritimus. Koldūnų formų gali būti įvairių - prisitaikysit savo techniką pagal tai, kokias formeles turite. Galima ir su stikline išspausti apskritimus, o sulipdžius koldūna apspausto kraštus šakute. Tačiau su formelėmis darbas, žinoma, einasi greičiau.

Į apskritimą dedu šiek tiek mėsos, sulenkiu apskritimą ir su formele užspaudžiu kraštus. Tešla gerai sulimpa be kraštų drėkinimo ar tepimo su kiausiniu. 

Sulipdytus koldūnus rikiuoju ant lentos, kurią vėliau įkišu nakčiai į šaldymo kamerą. Ryte koldūnus nuo lentos atkrapštau ir suberiu į maišelį, kurį vėl įdedu į šaldymo kamerą.

Įdarą galima daryti nebūtinai mėsišką. Aš esu išbandžiusi bulvinį įdarą (virtos trintos bulvės su keptu svogūnu, prieskoniais), špinatų įdarą (atšildyti šaldyti špinatai su tarkuotu sūriu ir prieskoniais - sunku lipdyti, nes špinatai labai slidūs), lęšių įdarą (virtų lęšių, kepto svogūno, prieskonių ir smulkaus bulgur košė). Galima susigalvoti begalę kitokių įdarų. 

Gimtadienio tortas, rodantis pragyventus metus

Mano dukros tėtis sulaukė gimtadienio. Norėjau, kad dukra galėtų prisidėti ruošiant tortą tėčiui. Pastaruoju metu pastebėjau labai puošnių tortų nuotraukas ir pagalvojau, kad tai bus tai, ko reikia:dukra galės puošti tortą, o tėtis vistiek ne mėgėjas ir torto nevalgys, bet jam svarbu estetinis vaizdas ir dėmesys. Šį receptą paėmiau iš daniško žurnalo "Spis bedre".

Taigi, tešlai reikėjo:
200 g sviesto (kambario temperatūros)
100 g cukraus pudros (manau, kad paprastas cukrus irgi puikiai tiktų)
vanilės
1/4 a.š. druskos
1 kiaušinio
400 g miltų

Uogų kremui:
3 želatinos lapelių
225 g braškių uogienės (geriau tiesiog braškių + 75 g cukraus)
1 citrinos sulčių
350 ml grietinėlės

Pertepimui:
150 g braškių uogienės

Papuošimui:
šviežių uogų, morenginių pyragėlių, pop-korno (galima skaldytu pistacijų, pyragėlių-makaronų, mėtos lapelių)


Pirma suminkom tešlą: sviestą išsukam su cukrum (cukraus pudra). Įmušam kiaušinį, išmaišom. Pridedam miltus ir viską išminkom. Padalinam į keturias dalis ir dedam valandai į šaldytuvą. Tada galima eiti užsikaisti arbatos, pažiūrėti serialą, ar paskaityti knygą (jei labai skubam, tai galima pradėti daryti uogų kremą).
Grįžtam po valandos, įjungiam orkaitę ant 175 C pasidarom iš popieriaus reikalingų skaičių iškarpas ir galim kočioti iš šaldytuvo ištrauktus tešos gabaliukus (iki pusės centimetro storumo). Apipjaustom pagal formas - turi gautis po du kiekvieno skaičiaus vienetus. Iš likusių gabaliukų dar iškočiojau tešlos ir padariau kaledines eglutes-sausainius (tik tokias formeles teradau:)) Tešlinius skaičius pašoviau į orkaitę ir kepiau apie 15 min, kol pradėjo ruduoti. Man vienu kartu tilpo tik du skaičiai, tai iškepiau viską per du kartus.
Kol kepa paskutiniai skaičiai, užmerkiau želatinos lapelius į šaltą vandenį. Kol jie mirko, sudėjau į puodą uogienę (arba trintas uogas ir cukrų), išspaudžiau citriną ir užkaičiau. Želatinos lapeliai pagal instrukciją ant pakelio turėjo mirkti 10 minučių. Nugręžiau nuo jų vandenį ir sudėjau į karštą uogienę. Želatina pamažu maišant netrukus ištirpo. Palikau viską atvėsti. Tuo tarpu išplakiau grietinėlę. Atsargiai sumaišiau su atvėsusia uogiene. Visą kreminę masę sudėjau į konditerinį maišelį i padėjau į šaldytuvą atvėsti. Taigi dabar galima dar kartą užsikaisti arbatos:)

Grįžau po pusvalandžio ir pradėjau raityti kremą ant skaitmeninių sausainių kraštų. Tarpą tarp grietinėlės ir uogų kremo pertepiau uogiene. Tada, ant viršaus uždėjau antrąją skaičių porą ir vėl kraštuose priraičiau grietinėlės-uogų kremo, o tarpą tarp kreminių šonų pertepiau uogiene.

Dabar prasidėjo įdomiausia dalis ir čia pasikviečiau dukrą. Galėjom lipdyti ant skaičių įvairius papuošimus. Dukra nemėgsta uogų, todėl visos mėlynės nusėdo ant mano puošiamo skaičiaus.

Kaip įvertinčiau tortą? Atrodo tikrai įspūdingai. Skonis - hmmmm. Sviestiniai sausainiai patys savaime yra skanūs ir man labai patinka. Bet nemanau, kad jie tinka tortui. Jie tiesiog per kieti. Sunku yra gražiai atpjauti tortą ir sunku gražiai jį valgyti. Be to, kremas nesusilieja su sausainais, neįsigeria į juos. Būtų geriau čia naudoti biskvitinę tešlą, tik tada veltui susinaudotų daug produktų: biskvitinė tešla būna skysta prieš kepant, taigi skaičius išpjauti galima būtų tik iškepus. Ir ką tada daryti su likusiais biskvito gabalais? Bet manau, kad galima butų skaičius padaryti iš meduolinės tešlos, kaip medaus tortui. Meduoliai prisigeria kremo ir suminkštėja.
Mano naudota braškių uogienė - labai saldi ir grietinėlės kremas gavosi labai saldus. Taigi ir visas tortas gavosi be proto saldus. Man saldumas patinka, bet geriau būna, kai tas saldumas subtilesnis ir jaučiasi dar ir citrinos rūgštumas ar kiti skoniai. Taigi kitam kartui nebenaudočiau uogienės. Arba naudočiau gal imbierinę uogienę, arba uogų uogienę skiestą su jogurtu.
Kitą dieną grietinėlės kremas nuo želatinos pasidarė lyg guminis. Man tokia grietinėlės konsistencija nepatinka. Visai be želatinos ta grietinėlė turbūt nutekėtų, ypač prispaudus pirmąjį sluoksnį antruoju ir jeigu būtų karšta. Tačiau kitą kartą dėčiau perpus mažiau želatinos.

Jei norite nustebinti estetą (ypač fiksuojantį savo gyvenimą instagrame), tai šis tortas tikrai tiks. Jį padaryti nėra sunku. Galima net ir skanų tortą padaryti, bet tada reikėtų daugiau pasistengti.

Citrininiai makaronai (macarons)

Makaronus dariau antrą kartą gyvenime. Pirmą kartą dariau su kava. Neužsirašiau ir nebepamenu, iš kur ėmiau receptą ir kaip tiksliai dariau kremą. Pirmą kartą darydama spaudžiau migdolinę masę per konditerinį maišą. Visa išsitepliojau,viską aplinkui ištepliojau ir dar pusę migdolinės masės palikau maiše, aplink skardą. Žodžiu buvo daug betvarkės. Bet makaronų irgi buvo.
Dabar darydama nusprendžiau pabandyti kabinti masę šaukštu ir lėtai varvinti į nusipieštus apskritimus. Gavosi visai neblogai. Bent jau betvarkės aplinkui nebuvo.

Taigi šįkart dariau citrininius makaronus. Receptą ėmiau iš daniško žurnalo "Spis bedre".

Makaronams reikia:
100 g baltymų (3 kiaušinių baltymai)
25 g cukraus
druskos ant peilio galiuko
1/2 šaukšto šviežiai išspaustos citrinos sulčių
10 lašų konditerinių dažų (neradau geltonų, tai naudojau rožinius)
125 g migdolų miltų (sumaliau migdolus su blenderiu)
225 g cukraus pudros

Citrininiam kremui reikia:
20 g kukurūzų krakmolo
50 g cukraus
50 ml vandens
2 tryniai
50 ml šviežiai spaustų citrinos sulčių
50 g sviesto

Pirma ant kepimo popieriaus nusipiešiau makaronų apskritimus. Naudojau mažiausio espresso puodelio dugną, bet vistiek per dideli makaronai gavosi. Jie lengviau sutrupa, kai per dideli yra.
Mačiau, kad galima nusipirkti silikoninį padėklą skardai su jau nupieštais makaronų apskritimais. Jei pradėčiau dažniau daryti, tai pagalvočiau, kad gal ir verta investuoti.
Dabar laikas pasidaryti migdolinę masę. Taigi, reikia išplakti kiaušinių baltymus kartu su cukrumi. Pridėti druskos, citrinos sulčių, konditerinių dažų ir vėl išplakti. Migdolinius miltus sumaišyti su cukraus pudra ir šitą mišinį atsargiaisu šaukštu įmaišytii išplaktus baltymus. Turi gautis vientisa masė. Ją galima dėti į konditerinį maišą ir spausti į apskritimus. Aš dėjau su šaukšteliu.

Nereikia skubėti kepti, pirma reikia palikti migdolinius apskritimus kambario temperatūroje apie 30 min. Tada kepti 160 C. Kepti apie 15-20 min. Aš pirmą skardą perkepiau. Gal minutę per ilgai. Prieš minutę buvę rožiniai makaronai akimirksniu pradėjo ruduoti. Taigi labai atsargiai stebėkit, kada jau laikas ištraukti (nebent keptumėte kavinius makaronus, tada parudavimų nesimato).

Neskubėkit krapštyti ištrauktų makaronų. Palikit atvėsti ir tada jau nurinkinėkit nuo skardos. Aš krapščiau iš apačios su peiliu, nes kai kurie makaronai viduriu prilimpa prie kepimo popieriaus ir juos už šonų keliant, pasikelia tik viršus, o drėgnas vidurys taip ir lieka prikibęs prie popieriaus.

Nesitikėjau, kad citrininis kremas pavyks taip lengvai. Kažkaip prisibijau kremų, kur į karštą masę reikia įmaisyti baltymus. Bet šįkart pavyko iš pirmo sykio. Citrininis kremas tinka ne vien tik prie morengų. Jo galima tiesiog pusryčiams vietoj uogienės pasidaryt.
Reikia išmaišyti krakmolą ir cukraus pudrą. Pripilti vandens ir kaitinant maišyti. Vos tik pradės virti, reikia labai įnirtingai maišyti, nes krakmolinga masė tuoj pat pradeda tirštėti ir susimes į gumulą, jei gerai nemaišysit. Aš maišiau ne su šakute, o su šluotele nuo plaktuvo: tokia kiaušiniui plakti. Sutirštėjusią masę nuimti nuo kaitlentės ir toliau maišant įmaišyti trynius ir citrinos sultis. Į galą įmaišyti gabaliukais supjaustytą sviestą. Jis tiesiog ištirps maišomas. Kremą ataušinti.

Ataušus kremui tepti jo ant vieno makarono ir uždengti kitu. Makaronus laikyti orui nepralaidžiame inde.

Makaronus iš antrosios, neperkepusios skardos sudėjau į arbatos dėžutę ir nunešiau lauktuvių į svečius, kur buvau pakviesta pusryčių. O makaronus iš perkepusios skardos (skonis nesiskiria, tik spalvos nebeliko) nunešiau kolegoms į darbą ir pati pusę atneštųjų makaronų suvalgiau. Kažkaip darbe viskas greičiau valgosi (ar čia tik man taip atrodo?) Norėčiau įvaldyti makaronų kepimo meną ir iškepti trispalvių ateinančioms vasario-kovo šventėms. Turiu daugiau nei pusę metų laiko bandymams:)