2010 m. gegužės 16 d., sekmadienis

Čeburekų giminaičiai


Nežinau, kaip lietuviškai juos reikėtų pavadinti. Man jie panašūs į čeburekus, tai ir vadinsiu čeburekų giminaičiais. Mano vyriškoji namų pusė kartu yra ir turkiškoji namų pusė, todėl pas mane vis atsiranda egzotiškų receptų, pvz. su ančiuviais ar jogurtu. Šį kartą radau labai įdomių receptų turkiškame žurnale "Sofra". Įdarytus svogūnus planuoju išbandyti ateityje, o dabar pagaminau čeburekus. Žinoma, geriausia juos būtų kepti ne keptuvėje, o ant didelio išgaubto metalinio paviršiaus, kaitinamo ugnimi. Tada riebalų būna tik tiek, kiek jų užtepam iš viršaus ant blynų. Na bet as kepiau keptuvėj ir taip pat neblogai gavosi.

Taigi, tešlai reikės:

500 g miltų
druskos
vandens

Įdarui:

300 g maltos mėsos
svogūno
aliejaus kepimui
druskos, pipirų

sviesto kepimui
manau, kad būtų skanu ir kepti su aliejumi

Pirma paruošiau įdarą. Pakepinau smulkiai supjaustytą svogūną, pridėjau maltą mėsą, prieskonius ir viską apkepiau. Kai įdaras buvo paruoštas, padariau tešlą. Net nekyla ranka rašyti "užminkiau", nes tiek ten to ir minkymo - į miltus įberiam druskos ir pilam vandenį, kad gautųsi tešla. Minkom. Vandens pilam tiek, kad tešla gautųsi ausies lezgelio minkštumo. (Negalėjau nepaminėti tokio palyginimo apie tešlos minkštumą:) Aš labai juokiausi, kai perskaičiau tai recepte, bet turkai lygina tešlos minkštumą su ausies lezgeliu - sakyčiau, gana taikliai.) Taigi, imam kiaušinio dydžio tešlos gabalėlį ir kočiojam, kol gausis maždaug vaikiškos picos dydžio blynas. Ant vienos blyno pusės uždedam faršo, perlenkiam blyną per pusę ir užspaudžiam kraštus. Kepiau keptuvėj, suteptoj sviestu. Blynus taip pat sutepiau ištirpusiu sviestu. Bet jie nevirė riebaluose, kaip čeburekai. Tiesiog šiek tiek apkepė ir tiek.

1 komentaras:

  1. Labai paprastai, greitai ir skaniai, tikriausiai jei virt aliejuje, gautųsi tikri čeburėkai :)

    AtsakytiPanaikinti