Pangasija su daržovėmis

Nusipirkau pangasiją ir pradėjau ieškoti receptų, kaip čia ją įdomiau galima būtų paruošti. Radau pas "Monkey dinner" receptą ir užuominų apie pangasijos, kaip maisto, baisumą. Paieškojau dar, kame tas baisumas, ir turbūt kurį laiką nebepirksiu šitos žuvies. Rašoma, kad labai užterštuose vandenyse ją užaugina, be to hormonais pumpuoja. Iš kitos pusės, sunku patikėti, kad Vokietijos rinka tokį baisumą įsileidžia ir jokia institucija neprikimba dėl normas viršijančių teršalų/hormonų šioje žuvyje. Tiek to, pangasija vistik jau nupirkta, taigi grįžusi iš darbo greitai iš jos padariau vakarienę (pietus rytojui į darbą).

 

                                

Reikėjo:

• 3 pangasijų filė
• 4-5 vidutinio dydžio bulvių
• svogūno
• pusės raudonosios paprikos
• kelių saliero kotų
• poros morkų
• raudonėlio, pipirų, druskos
• alyvuogių aliejaus skardai apšlakstyti
• kelių sviesto gabalėlių, kuriuos uždėjau ant pangasijos, kad kepant ištirptų ir pangasija neliktų sausa
• citrinos

Daržoves nuskutau/nuploviau/nuvaliau/nulupau. Pangasijas ištryniau su druska ir pipirais.

Apšlaksčiau skardą aliejumi. Nepagailėjau. Išdėliojau stambiai supjaustytas morkas (per pusę ar į 3-4 dalis, jei didesnė), bulves (per pusę išilgai), svogūną (į 4 dalis). Pipirą supjausčiau ilgais šiaudeliais. Salierą supjausčiau mažais gabaliukais. Daržoves apibarsčiau druska, raudonėliais. Ant viršaus išdėliojau žuvį. Žuvį apšlaksčiau citrinos sultimis. Į skardą įpyliau vandens (per piršto storį). Skardą uždengiau folija ir įdėjau į iki 200C įkaitintą orkaitę. Kepiau 40 min (tiksliau ten viskas verda ir troškinasi, kol skarda uždengta folija ir yra vandens). Tada nuėmiau foliją, ant žuvies užmečiau kelis sviesto gabalėlius ir kepiau dar 20 min, kol žuvis šiek tiek parudavo.

Vyrui patiko (gana retas atvejis, kai jis neturi jokių pastabų). Net ir su druska šį kartą pataikiau. Man patiko, kad galėjau šią vakarienę paruošti kol mano vaikas valgė savo vakarienę. Be to, daržoves iš skardos galėsiu ir vaikui duoti valgyti, nereikės kažko atskirai gaminti. Žodžiu - greita, skani ir sveika (jeigu žuvis ne visiškas brudas) vakarienė.

Pieniško pudingo tortas

Dariau savo vaiko gimtadieniui (jubiliejus - vieneri metai) pieniško pudingo tortą. Dariau pagal Refikos receptą todėl, kad mano vyrui patinka jos vedama laida (jau pasakojau apie ją rašydama tiramisu receptą). Tortas ištrauktas iš formos po valandos truputį sugriuvo ir pametė vieną šoną, bet šiaip gavosi visai skanus. Nors nežinau, ar dar kada nors darysiu. Man norisi sunkesnio, riebesnio torto. O čia tiesiog didelis pudingas su sausaininiu pagrindu užteptas džemu.
 

 

Tortui reikėjo
 

      Pagrindui:

3 pakelių avižinių sausainių (450g)

2 a.š. turkiškos kavos (turėjau, bet pamiršau įdėti)

100 g sviesto

       Pudingui:

1, 5 l pieno

2 stiklinės cukraus pudros

9 šaukštai krakmolo

1 gabaliuko mastikos (kramtomos gumos pavidale turkų parduotuvėlėse)

vanilės ankšties

2 želatinos lapelių

       Džemui:

4 figų

1 stiklinės vandens

½ stiklinės cukraus pudros

1 cinamono lazdelės

1,5 želatinos lapelio

Sviestą ištirpinti. Sumalti (sutrupinti) su kombainu sausainius. Į sausainių trupinius įmaišyti kavą (kurią pamiršau), užpilti sviestu ir viską gerai išmaišyti. Visą mišinį sukrėsti į riebalais išteptą torto formą (22 cm) ir gerai paspausti, kad išklotų visą formą ir priliptų prie jos. Kepti 7 min 180C orkaitėje. Palikti atvėsti.

 Į puodą supilti pieną ir sudėti krakmolą. Gerai maišyti, kad krakmolas ištirptų. Ir net kai krakmolas ištirpsta reikia maišyti toliau, kol pienas artėja prie virimo ir pradeda tirštėti. Nustojus maišyti krakmolas nusės į dugną ir pridegs. Maišant tirštėjantį pieną suberti į jį cukraus pudrą, vanilę (ankšties vidų). Įmesti mastikos gabaliuką ir dar kelias minutes pamaišyti. Pagal instrukciją ant pakelio paruošti želatiną ir įmaišyti į dar karštą pudingą.

Sudėti visus džemo produktus, išskyrus želatiną, į vieną puodą, užvirinti ir pamažinus ugnį palikti viską virti, kol figos suminkštės (būtinai uždengti, nes vanduo tuoj pat išgaruos - jo ten ir taip nedaug). Iš puodo su būsimu džemu ištraukti cinamono lazdelę. Figas sutrinti su blenderiu. Pagal instrukciją ant pakelio paruošti želatiną ir įmaišyti į dar karštą džemą.

Ant atvėsusio torto pagrindo pilti pieno pudingą, o šiam kiek atvėsus ir sutvirtėjus ant jo pilti/tepti džemo sluoksnį. Atvėsinti kambario temperatūroje ir dėti į šaldytuvą bent dviem valandoms.

 

 

Man buvo keista, kad gaminant pudingą Refika pirma supylė krakmolą, o tada jau pienui užvirus cukrų. Aš visada cukrų pilu iš karto, o krakmolą jau pienui artėjant prie virimo (bet dar neužvirus). Tada mažiau darbo būna, nes nereikia pieno maišyti, kol ten nėra krakmolo. Šį kartą dariau taip, kaip Refika, bet manau, kad nebūtų skirtumo, jei krakmolą įmaišyčiau vėliau.

Mano tortas šaldytuve dviejų valandų neišlaukė ir gal todėl nespėjo pakankamai sustingti. Nekvėpuodama atnešiau jį ant stalo, nufotografavau, o dar po dešimties minučių mano torto vienas šonas atskilo ir nudribo.

Tiesa, šviežių figų aš neturėjau ir panaudojau džiovintas. Gavosi neblogai. Aš apskritai buvau pasiryžusi keisti figas obuoliais su cinamonu, bet mano vyras griežtai užprotestavo ir neleido taip nedovanotinai darkyti Refikos recepto.

 

Troškinta jautiena su baklažanų padažu (Hünker begendi)

Kurį savaitgalį čia apturejom svečių, kurie mums, šeimininkams, suruošė pietus. Prišokdama karts nuo karto fotografavau, ką jie ten daro, bet visko neišėjo stebėti, nes turejau bėgioti paskui savo vaiką. Pietūs gavosi labai skanūs. Nuotraukos vis gulėjo fotoaparato atminties kortelėje, bet pačio recepto tai aš nebesugebėjau atgaminti. Ir čia pamačiau, kad Jolita, keliaujanti po įvairias pasaulio virtuves, paskelbė šį patiekalą, ir  ''Moters'' žurnale, ir savo bloge. Taigi, Jolitos dėka, galėjau atkartoti svečių gamintą patiekalą.

Jam reikia:
(Troškiniui)

• 400-500g jautienos
• svogūno
• 2 žaliųjų pipirų
• 2 pomidorų
• 1 v.š. pomidorų pastos
• druskos, pipirų, aliejaus kepimui

(Padažui)

• poros baklažanų
• 2 v.š. miltų
• 2 v.š.sviesto
• 50 g sūrio
• 1,5 stiklinės pieno
• druskos, pipirų

Pirma reikia supjaustyti mėsą, sudėti ją į puodą, į kurį prieš tai buvo įpilta šiek tiek aliejaus, kad mėsa nepridegtų. Palikti mėsą troškintis ant didelės ugnies 5-10 min - kol iš mėsos išsiskirs sultys ir neliks ryškiai raudonos spalvos. Tada ugnį sumažinti iki minimumo. Aš taip jautieną troškinu apie valandą. Svarbiausia neskubėti berti druskos, kad mėsa neliktų kieta.

 

 

Ant ugnies apskrudinti baklažanus. Orkaitėje baklažanai irgi suminkštės ir galima bus juos nulupti, bet jie neturės dūmų kvapo. Šiam patiekalui baklažanus reikia būtinai skrudinti ant atviros ugnies, o ne orkaitėje (mūsų svečiai namie turi tik elektrinę viryklę, todėl ir atėjo pas mus gaminti).

 

Nulupame apskrudusių baklažanų odelę.

Prieš ruošiant toliau padažą su baklažanais, galima pabaigti gaminti mėsą. Svogūną smulkiai supjaustyti ir apkepinti keptuvėje. Pridėti smulkiai supjaustytus pipirus ir toliau kepinti. Pridėti pomidorų pastos ir gerai išmaišyti. Apkepusiais daržoves išversti į puodą su mėsa. Supjaustyti pomidorą ir taip pat sudėti į puodą su mėsą. Galima pridėti prieskonių, bet dar vis nereikia skubėti berti druskos. Palikti mėsą toliau troškintis su daržovėmis. Pomidorai turėtų netrukus ištižti ir paleisti savo sultis, tad nereikia bijoti, kad viskas prisvils.

 

Galima pasiruošti gaminti padažą. Sutarkuojame sūrį. Sutriname baklažaną (aš tai darau su blenderiu). Sviestą išlydome keptuvėje.

 

Beriame miltus į sviestą ir greitai juos maišome, kitaip viskas pradės svilti. Į tą košę pamažu pilam pieną ir vis maišom. Kai jau visas pienas supiltas ir gaunasi tiršta vienalytė košė, beriame į ją tarkuotą sūrį, pipirus ir vėl išmaišome. Galu gale sudedame baklažano tyrelę ir išmaišome.

Galima ragauti mėsą ir jei ji pakankamai minkšta, o pomidorų gabaliukai prarado savo formą ir beveik ištirpo mėsos ir daržovių troškinyje, pasūdome. Krauname į lėkštes padažą, ant jo dedame mėsos troškinį ir nešame ant stalo.

Greitasis tiramisu

Per vieną turkų televizijos kanalą (berods TRT1) savaitgaliais būna kulinarinė laida, kuri patinka mano vyrui. Vedėja turi ir savo blogą. Tiksliau, viskas prasidėjo nuo blogo ir peraugo į televizijos laidą. Mūsų šeimoje keli receptai iš šios laidos jau prigijo. Pats naujausias iš jų - greitasis tiramisu. Jam nenaudojama maskarponė ar kiaušinio tryniai (dėmesio, nėščios taip pat gali jį valgyti). Vietoj jų imama grietinėlė ir Philadelphia tipo varškė.

Taigi tiramisu reikia:

• pusės stiklinės kavos
• tvirtų sausainių (geriausiai butu migdoliniai. Aš dariau su biscotti. Paprasti sviestiniai sausainai ištežo. Klasikiniai piršteliai irgi turėtų tikti)
• 200 g švelniosios varškės
• 250 g grietinėlės
• 4 šaukštai cukraus pudros
• vanilės
• šaukšto kokio nors sirupo (kartą ėmiau medų, kartą - degintą karamelizuotą cukraus sirupą. Originale parašyta, kad reikėtų imti 1 a.š. lazdynų riešutų sirupo. Na aš apie tokį pirmą kartą išgirdau ir neįsivaizduoju, kur jo reikėtų ieškoti).

 

Taigi, pirma paprašau kavos aparato, kad padarytų man kavos. Kol jis vykdo mano prašymą, į grietinėlę įberiu cukraus pudrą, vanilę ir išplaku. Tada sausainius mirkau kavoje ir dedu į indelių, kuriuose darysiu tiramisu, dugną. Specialiai nerašiau, kiek sausainių reikia. Manau, kad tai skonio reikalas. Aš stengiuosi neperkrauti tiramisu sausainiais ir dedu po kelis gabalėlius. Tada belieka sumaišyti kreminę varškę su sirupu ir likusia kava ir į gautą masę įmaišyti grietinėlę (kava turi būti ataušusi). Masė gaunasi gana skysta ir ją labai patogu išpilstyti į indelius, kuriuose jau guli kavoj išmirkyti sausainiai. Viską apibarstyti šokoladu ar kakava ir palikti šaldytuve bent valandai ar kelioms. Beje, kartą turėjau daugiau grietinėlės ir mažiau švelniosios varškės, bet vistiek viskas puikiai gavosi.

Bent jau mūsų šeimoje šis receptas kol kas turi didžiulį pasisekimą. Dukra tuoj pat atkulniuoja ir žiojasi, kai tik pamato ką nors valgantį tiramisu. O vyras nupirko stiklinius indelius, kad turečiau, į ką pilstyti šį desertą (pirma pilstydavau į stiklinius arbatos puodelius ar vyno taures).

Persiška duona (Kepėjų be stabdžių iššūkis)

Esu kepusi bandeles su įdarais, bet tiesiog duonos - dar ne. Pas mus namie visada būna batono ar bandelių (pirktinių) ir dažniausiai likučius tenka išmesti, todėl net mintis nekilo išsikepti savo duonos. Gaila būtų išmesti. Bet kaip tik aną savaitgalį, sekmadienį, pusryčiams nebuvo nė truputėlio duonos. Pagalvojau, kad galiu pabandyti kepėjų iššūkį vietoj to, kad eičiau pirkti duonos į kepyklėlę. Taigi, maišiau miltus, kildinau mieles ir laukiau laukiau laukiau.... Kai duona jau buvo iškepusi, mano vyras turėjo išeiti iš namų, taip kad kartu visi nebepapusryčiavome. Žodžiu, duonos kepimas kol kas ne man. Per ilgai visas mielių kilimo procesas vyksta. Gal kada nors, kai nebebus namie mažų vaikų ir galima bus vos atsikėlus užmaišyti tešlą (dabar pirma reikia aptarnauti, panešioti patį svarbiausią šeimos narį). Arba jei kada sugalvosiu įsigyti duonkepę. Arba jei tektų apsigyventi toli nuo parduotuvių ir kepyklų. O gal tiesiog viduje turi subresti duonos kepimui. Matyt aš dar nesubrendau.

Recepte sezamus pakeičiau į juodgrūdes (tiesiog aš jas labiau mėgstu). Duoną kepiau iš pusės produktų kiekio, taigi gavosi dvi duonelės. Vieną tuoj pat suvalgiau pusryčiams.

Reikės:
0,5 VŠ skysto medaus
160 ml vandens
1 AŠ sausų mielių
250 g pimos rūšies miltų
1 AŠ druskos
1 VŠ aliejaus + papildomai aptepimui
juodgrūdės sėklų pabarstymui

Gaminimas:
Medų ištirpinti 90 ml vandens, suberti mieles, išmaišyti ir palaikyti 5 minutes. Miltus ir druską sumaišyti dideliame dubenyje, viduryje padaryti kraterį ir supilti vandenį su mielėmis.
Medinio šaukšto kotu į skystį įmaišyti truputį miltų - tiek, kad gautųsi minkšta pastos konsistencijos tešla. Uždengti dubenį rankšluosčiu ir palikti 20 min. "paburbuliuoti" ir kilti.
Į vidurį supilti pusę likusio vandens ir alyvuogių aliejų, įmaišyti likusius miltus. Po truputį pilant likusį vandenį užminkyti tvirtą, drėgną tešlą.
Išimti tešlą ir dubens ant lengvai miltais pabarstyto stalo ir minkyti kol gausis vienalytė, blizgi ir elastinga tešla - apie 10 min.
Įdėti tešlą į švarų aliejumi pateptą dubenį ir pasukioti, kad visas paviršius pasidengtų aliejumi, uždengti rankšluosčiu ir palikti kilti kol padvigubės - apie 1,5 - 2 val.
Kai pakils, kelis kartus paspausti ir palikti 10 min. Tešlą padalinti į 2 lygias dalis, iš kiekvienos suformuoti 12cm skersmens ir  2,5 cm storio skritulius. Uždengti rankšluosčiu ir palikti kilti kol padvigubės - apie 45 min.

 

Dvi kepimo skardas pabarstyti miltais ir pakaitinti orkaitėje kol bus labai karštos - apie 15 min.
Pirštų galiukais kiekviename skritulyje padaryti po devynis, maždaug 2 cm gylio, įspaudus. Aptepti aliejumi ir pabarstyti sezamo sėklomis. Duoneles sudėti ant įkaitintų skardų ir kepti karštoje - 220 laipsnių orkaitėje 20 minučių, kol gražiai pagels.

 

 

Dvigubai šokoladiškas šokoladainis

Receptą radau žurnale "Lecker". Norėjau sunaudoti šaldytas avietes. Sumažinau kiekius ir savo šokoladainiui sunaudojau:

50 g balto šokolado
50 g tamsaus šokolado
200 g Philadephia tipo varškės
25 g + 175 g cukraus, vanilinio cukraus
3 kiaušinius
150 g šaldytų aviečių
175 g sviesto
3 š. kakavos
200 g miltų
1 a.š. kepimo miltelių

Ištirpdyti sviestą ir šokoladą. Įmaišyti kakavą ir cukrų. Išplakti 2 kiaušinius ir supilti į šokoladinę masę. Kepimo miltelius sumaišyti su miltais ir taip pat įmaišyti į šokoladinę tešlą. Tešlą supilti į riebalais pateptą formą.
Sumaišyti varškę, cukrų, vanilinį cukrų ir kiaušinį. Įmaišyti atitirpusias avietes. Varškės masę išsklaidyti ant šokoladinės tešlos.
Pašauti į iki 150C įkaitiną orkaitę su oro srove arba į paprastą orkaitę, įkaitintą iki 175C.  Kepti 40-45 minutes.

Svogūnų sriuba (Kepėjų be stabdžių iššūkis)

Niekada nesu dariusi ar ragavusi svogūnų sriubos. Taigi "Kepėjai be stabdžių" privertė mane išbandyti naują sriubą, apie kurią niekada nebūčiau pagalvojusi. Nusprendžiau daryti paprasčiausią variantą pirmam kartui, o jei skonis patiks, tai eksperimentuoti toliau. Taigi dariau pikantiškajį varianta su raudonais svogūnais.

Neturiu virtuvėje svarstyklių, taigi ėmiau produktus iš akies.

5 nedideli raudoni svogūnai
1 didelė bulvė
aliejaus
raudonėlio, druskos

Pakepinau susmulkintus svogūnus, tada pridėjau supjaustytą kvadratėliais bulvę ir pabarsčiau raudonėlio. Užpyliau vandens, kad viską apsemtų ir viriau apie pusvalandį. Tada sriubą permaliau ir pasūdžiau.

Sriubos spalva nuotraukose gal nelabai estetiškai žiūrisi, bet taip dažnai būna su skaniom trintom sriubom. Skonis - švelniai saldus. Aš tokią sriubą mielai valgyčiau dažniau. Bet mano vyras, vien išgirdęs, kad sriuba bus iš svogūnų, pradėjo šnairuoti į puodą. O jai išvirus, jam nepatiko sriubos vaizdas. Visą sriubą suvalgiau pati.

Na ir kodėl vyrai nori visą gyvenimą valgyti tik tai, kuo vaikystėj juos maitino jų mamos?