Šokoladiniai saldainiai su marcipanu ir nuga

Prieš pat prasidedant karantinui pasiėmiau iš bibliotekos kalėdinį savo mėgstamo "Spis bedre" žurnalo numerį. Čia buvo daug visokių saldainių su įvairiais įdarais receptų.

Pabandžiau padaryti minkštos karamelės (fudge) saldainių. Nelabai pavyko. Tada pabandžiau marcipaninius su nuga, riešutais ir laimu. Šie pavyko, nors dar reikėtų įgusti gražiai "apvilkti"  saldainius šokoladu. 

Štai ko reikėjo:

Marcipaninis sluoksnis:

50g nesaldintų pistacijų (neturėjau pistacijų, naudojau lazdyno riešutus ir esu patenkinta rezultatu)

1 laimas (ekologiškas, nes reikės ir žievelės)

250g marcipano masės

Nuga sluoksnis:

200g minkštos nuga

100g tamsaus šokolado

25g lazdyno riešutų 

žiupsnio stambiai grūdėtos druskos (pamiršau įdėti, neabejoju, kad skonis būtų dar geresnis)

Glajui

300g tamsaus šokolado

Eiga:

Susiradau 14x21 cm dydžio indelį, išklojau jį kepimo popieriumi.  Toliau ruošiau marcipano sluoksnų. Susimaliau 50 g riešutų (riešutus nuga sluoksniui kapojau peiliu, kad stambesni gabalai būtų) ir subėriau į dubenį. Nutarkavau laimo žievelę. Pridėjau marcipaną ir išspaudžiau laimo sultis. Visą tai rankomis išmaišiau. Šia mase išklojau indelio, padengto kepimo popieriumi, dugną.

Nuga sluoksniui ištirpinau puode šokoladą ir nuga masę. Kol šokoladas tirpo, sukapojau riešutus. Kapotus riešutus ir druską reikia įmaišyti į šokolado ir nugos masę. Skystą masę supilti ant marcipano sluoksnio ir įdėti į šaldytuvą, kad sustingtų.

Kai nuga sustingsta, galima ruošti glajų. Tam reikia ištirpinti šokoladą. Kol šokoladas tirpsta, išimu marcipaną-nugą su visu kepimo popieriumi iš dėžutės ir supjaustau saldainių dydžio gabaliukais. Tada nardinu saldainius į ištirpusį šokoladą ir palieku nuvarvėti ir stingti ant kepimo popieriaus. 

Kitą dieną viskas buvo sustingę ir galima buvo ragauti. Jau pradėjau vaišinti dukros drauges ir jų mamas, bei koleges. Pati mėgaujuosi po vieną saldainį, nes reikia numesti per karantiną priaugintus kilogramus, antraip teks greitai pirkti naują garderobą. 

Beje, sužinojau kai ką naujo apie nugą. Aš visada galvojau, kad nuga būna kreminės konsistencijos, pagaminta iš šokolado ir lazdynų riešutų. Bet nuga vadinami ir gardėsiai, gaminami iš cukraus, medaus, įvairių riešutų ir sėklų. Jie būna dviejų rūšių: šviesūs ir tamsūs. Į šviesiuosius yra dedama kiaušinių baltymų. Juos dar vadina torrone (ispaniškas pavadinimas).

Koldūnai

Esu bandžiusi kelis kartus daryti koldūnus, bet man niekaip nesigaudavo tešla. Ravioli tešla, kur reikia dėti daug kiaušinių, man gavosi labai kieta ir buvo sunku ją plonai iškočioti. Turbūt be specialios makaronų mašinos tos tešlos nelabai ir iškočiosi. Buvau beprarandanti viltį pasidaryti koldūnus, bet radau labai paprastą tešlos receptą Beatos žurnale prieš kelis metus. Nuo tada, gana dažnai padarau koldūnų. Užtrunka ilgiau, nei nusipirkti paruoštų, užtat galiu pasidaryti tokį įdarą, kokio noriu. Stengiuosi nevalgyti kiaulienos, o koldūnų su jautiena parduotuvėje sunku rasti (gyvenu Danijoje, Lietuvoje koldūnų pasirinkimas daug didesnis). Netgi turėjau kelis užsakymus iš kitų lietuvių ir pardaviau 4kg naminių koldūnų:)

Tešlai reikia:

• 600 g miltų
• druskos (aš iš akies beriu. Tešla turi būti sūri - verdant į vandenį druskos nebeberiu)
• 400 ml verdančio vandens
• 60 g sviesto

Įdarui reikia:

• 400-500 g faršo
• 1 svogūno
• čiobrelio (oregano), mėtos, baziliko (čia mano mėgstamiausi ir dažniausiai naudojami prieskoniai, bet galima ir keisti. Turėjau užsakymą padaryti koldūnus pagal Užkalnį, tai tada bėriau rozmarino)
• druskos

Iš tokio kiekio gausis šiek tiek daugiau nei kilogramas koldūnų.

Pirma pasisveriu dubenyje miltus, įberiu druskos. Tada puode užvirinu vandenį su sviestu. Kai užverda, supilu į dubenį su miltais ir su šaukštu išmaišau. Palieku pravėsti ir per tą laiką pasidarau įdarą.

Smulkiai supjaustau svogūną. Įmaišau supjaustytą svogūną į faršą, pridedu prieskonius ir druską. Ranka viską išminkau.

Atsargiai pabandau minkyti užplikytą tešlą. Kartais paviršius būna atvėsęs, bet viduje viskas labai karšta. Todėl reikia atsargiai pabandyti ir jeigu viskas pakankamai ataušę, tai išminkyti ranka.

Tešlą padalinu į dvi dalis. Pabarstau stalą miltais ir iškočioju tešlą kuo ploniau. Su formele išpjaustau tešloje apskritimus. Koldūnų formų gali būti įvairių - prisitaikysit savo techniką pagal tai, kokias formeles turite. Galima ir su stikline išspausti apskritimus, o sulipdžius koldūna apspausto kraštus šakute. Tačiau su formelėmis darbas, žinoma, einasi greičiau.

Į apskritimą dedu šiek tiek mėsos, sulenkiu apskritimą ir su formele užspaudžiu kraštus. Tešla gerai sulimpa be kraštų drėkinimo ar tepimo su kiausiniu. 

Sulipdytus koldūnus rikiuoju ant lentos, kurią vėliau įkišu nakčiai į šaldymo kamerą. Ryte koldūnus nuo lentos atkrapštau ir suberiu į maišelį, kurį vėl įdedu į šaldymo kamerą.

Įdarą galima daryti nebūtinai mėsišką. Aš esu išbandžiusi bulvinį įdarą (virtos trintos bulvės su keptu svogūnu, prieskoniais), špinatų įdarą (atšildyti šaldyti špinatai su tarkuotu sūriu ir prieskoniais - sunku lipdyti, nes špinatai labai slidūs), lęšių įdarą (virtų lęšių, kepto svogūno, prieskonių ir smulkaus bulgur košė). Galima susigalvoti begalę kitokių įdarų.