Kad jau gegužės mėnesį padariau vandeny virtą pyragą (kuris buvo kepėjų be stabdžių iššūkis), tai nusprendžiau išbandyti ir birželio mėnesio iššūkį. Aš galvojau, kad sunkiausia bus padaryti kremą pyragėliams - ten daug trynių ir juos vis reikia plakti, plakti, plakti... Cha, pasirodo visai ne. Sunkiausia man buvo surinkti bokštą iš jau padarytų plikytų pyragėlių. Taigi, pačiais pyragėliais likau patenkinta, o štai bokšto rinkime man dar reikia tobulintis ir tobulintis. Arba kitą sykį darysiu tiesiog pyragėlius, be jokių bokštų.
Pyragėliams daryti reikia:
¾ puodelio (175 ml) vandens
6 valg.š. (85 g ) sviesto
¼ arb.š. druskos
1 valg.š. cukraus
1 puodelis (125 g ) miltų
4 dideli kiaušiniai
Aptepimui:
1 kiaušinis (aptepimui sunaudojau labai mažai, galėjau likusį sunaudoti kremo gamyboj)
žiupsnelis druskos
Pirma užvirinti vandenį, prieš tai ten ištirpinus sviestą, druską ir cukrų. Tada greitai įmaišyti miltus ir maišyti kol tešla atšoka nuo indo sienelių. Tada po vieną įmaišyti kiaušinius. Išdėliojau tešlą skardoje su šaukštu ir pašoviau į 200C orkaitę. Kepiau 20 min
Vaniliniam kremui sunaudojau:
500 ml riebaus pieno
4 valg.š. krakmolo
150 g cukraus
2 dideli kiaušiniai
4 didelių kiaušinių tryniai
vanilės ankštis
Į ketvirtį pieno įmaišyti krakmolą, kiaušinį ir kiaušinių trynius, viską gerai išplakti. Cukrų ir vanilės ankštį sudėti į likusį pieną ir užvirti. Tada kiaušinių masę plakant supiltį į užvirusį pieną ir pastoviai plakant palaukti, kol masė vėl užvirs ir sutirštės. Nuimti nuo ugnies ir įmaišyti sviestą. Atšalusiu kremu užpildyti pyragėlius. Aš tam tikslui nusipirkau švirkštą, o baigėsi viskas tuo, kad kremą vistiek šaukšteliu į pyragėlius sukišau. Nepatogu man su švirkštu buvo. Gal negerą nusipirkau. Beje, koks trečdalis kremo man liko ir teko išmesti. Kitą kartą daryčiau mažesnį kiekį.
O tada aš nesėkmingai tirpdžiau šokoladą. Norėjau paskubėti ir tirpdžiau mikrobangėj. Dalis šokolado man prisvilo. Likusią dalį tirpinau tvarkingai įdėjusi i puodą, kuris buvo kitame puode su verdančiu vandeniu. Bet vistiek šokoladas man gražiai nebeištirpo, jis buvo toks kaip košė, o ne kaip tiršta sriuba. Na kas beliko daryti - aptepiau pyragėlius šokoladine koše ir lipdžiau bokštą. Jei kada ir bandysiu lipinti bokštą, tai išbandysiu karamelę, o ne šokoladą. Nežiūrint į nesėkmingą bokšto lipdymą, pyragėliai išėjo skanūs ir greitai susivalgė. Taip greitai, kad nuotraukos padarytos jau be bokšto viršūnėlės. Mat padėjau bokštą ant stalo ir nubėgau raminti vaiko. Gerai, kad vyras susizgribo paklausti, ar aš spėjau nufotografuoti :)))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą