Varškės štrudelis (Kepėjų be stabdžių iššūkis)

Varškės štrudeliui naudojau:

1 kg varškės (20 % riebumo) 
100 g razinų 
50 g + 2 š. + 125 g sviesto 
250 g + truputis miltų 
druskos 
1 š. aliejaus 
vanilinio cukraus
150 g cukraus 
1  kiaušinis
4-5 š. maltų džiūvėsių 
cukraus pudros apibarstymui 

Visas smulkus aprašymas yra čia. Aš dariau varškės štrudelį du kartus. 

Taigi dublis pirmas - sumaišiau miltus su druska, lydytu sviestu ir vandeniu ir daužiau tešlą. Nu jau daužiau nuo dūšios. Ir taip gera buvo. Dar niekada nebuvo taip malonu minkyti tešlą. Tada atėjo laikas ją kočioti. Pagal aprašymą reikia kočioti ant rankšluosčio. Bet aš gi visada ant stalo kočioju. Dar ko, tepsiu aš čia mat rankšluostį. Kočiosiu ant stalo, ot. Na ir iškočiojau. Tada pradėjau tampyti tą tešlą delnais. Gerumas neišpasakytas. Dar geriau nei daužyti. Net vyras atėjo pasižiūrėti, kuo ten aš tokiu įdomiu užsiimu ir nufotografavo.

Žodžiu, ištampiau aš tą tešlą, kiek stalas leido: būtų didesnis, tai toliau tampyčiau. Atėjo laikas krauti varškę ant tešlos ir vynioti štrudelį. Tada aš supratau, kam reikėjo rankšluosčio. Gi kaip man dabar kilogramą varškės suvynioti į popieriaus plonumo tešlą. Na šiaip ne taip suvyniojau. Aišku, mano tešla dar patįso bevyniojant. Kol aš tą sunku štrudelį perkėliau į skardą, jis man dar išsitempė. Žodžiu, surangiau aš jį skardoj trigubai. Vaizdas nekoks. O kai štrudelis iškepė, paaiškėjo, kad ir vidus nekoks. Bevyniojant varškė pasklido visur ir daug tešlos raukšlių pakliuvo į vidų ir todėl neiškepė. Išvada - jei recepte rašoma, kad reikia kočioti ant rankšluosčio, tai reikia klausyti ir neprieštarauti. 

Dublis antras. Nusprendžiau, kad kepsiu iš pusės produktų, nes mano orkaitė mažulytė. Užmaišiau tešlą, padaužiau. Kažkodėl malonumo nebeliko. Tiek to. Varškę man baisu palikti varvintis per visą naktį vasariniame karštyje. Taigi pavarvinu tris valandas. Įmušu kiaušinį ir mano varškė jau vos ne kaip sriuba. Tešlą iškočiojau ant rankšluosčio. Patampau saikingai. Užpilu varškę ir vynioju štrudelį. Su rankšluosčio pagalba vynioti yra daug lengviau, štrudelis nebetįsta ir į skardą jį lengva perkelti. Viskas gavosi neblogai, tik man varškė per skysta atrodė. Nusprendžiau, kad kitą sykį bandysiu štrudelį su obuoliais. Būtinai dar darysiu, nes įsimylėjau štrudelinę tešlą. Vienas malonumas ją daužyti ir tampyti.

Kuršėnų vyniotinis

Padariau vyniotinį pagal AJ receptą. Gavosi skanus. Brolis nenorėjo patikėti, kad čia namie darytas, o ne pirktinis. Kažkada bandžiau daryti Kuršėnų vyniotinį su "liesesniu" kremu - pamažinau sviesto kiekį. Bet kremas gavosi per skystas ir viskas tekėjo. Daugiau nebenukrypsiu nuo klasikinio recepto. O jam reikia:

Biskvitas

4 kiaušiniai

4 šaukštai cukraus

4 šaukštai miltų

Kremas

180 gr. sviesto (pakelis)

180 gr. varškės (pertryniau per sietelį)

0.5 indelio saldinto kondensuoto pieno

Kiaušinių trynius išplakti su cukrumi iki purumo. Sudėti miltus, gerai išmaišyti. Iki standumo išplakti baltymus ir sudėti į trynių masę. Labai atsargiai šaukštu išmaišyti tešlą iki vientisos masės. Pilti tešlą ant kepimo popieriumi išklotos orkaitės skardos (32 x 35 cm), paskirstyti ją tolygiai per visą skardos dydį. Kepti iki 200 C įkaitintoje orkaitėje 12-15 min. Iškepusį biskvitą iš karto suvynioti ir atvėsinti.
Iki purumo išplakti minkštą sviestą. Plakant po truputį pilti kondensuotą pieną. Galiausiai sudėti varškę ir viską gerai išmaišyti iki vientisos masės. Išvynioti atvėsusį biskvitą, ant jo užtepti varškės įdarą, ir vėl suvynioti į vyniotinį. Palaikyti šaldytuve apie 2 val. Apibarstyti cukraus pudra.

Eklerai, aplieti šokoladu

Po nelabai vykusio eklerų bokšto, nusprendžiau juos vėl iškepti ir tiesiog aplieti šokolado padažu be bokšto lipdymo. Pyragėlius dariau, kaip ir  praėjusį kartą. Kremą padariau iš pirktinio Dr. Oetker bananinio pudingo. O šokoladiniam padažui paėmiau tamsaus šokolado plytelę (100g), ištirpinau ją su 20 g sviesto ir praskiedžiau pienu iki norimo tirštumo. 

Jei reikia tiesiog deserto ir nėra laiko terliotis virtuvėje, tai labai tinkama išeitis.

Kavos pyragas

Dukart per savaitę aš nešu savo, dabar jau septynių mėnesių vaiką, pasižmonėti ir pažiūrėti į kitus tokius pat mažus piliečius. Jai patinka stebėti įvairias judėjimo technikas, kartais ir pati pademonstruoja, kaip reikia ritinėtis. Na o man tas pasižmonėjimas turbūt ne mažiau svarbus (gal net labiau svarbus), nei mano mažajai. Čia aš pasijuntu normaliu žmogumi, kurio kiti klauso, net jei aš kalbu tik apie sauskelnes, košes ir miegą. Auginant mažą vaiką, tai pačios aktualiausios temos. Beje, čia susirenka ne tik mamos, bet ir tėveliai. Pasirodo nemažai vyrų užsiima vaikų auginimu. Tiesa, veiksmas vyksta Berlyne. 

Žodžiu, aną savaitę įstaiga, kurioje susitikinėjome, užsidarė vasaros atostogoms. Ta proga pavaišinau visus kavos pyragu. Knietėjo išbandyti, nes jis jau persirito per bent kelis blogus, o pradžią davė Sonatina.

Recepto nekartosiu, galima spausti nuorodą. Vietoj kapučino naudojau pasaldintą juodą kavą. Daugumai labai patiko stiprus kavos skonis pyrage. Man trūko saldumo. Bet aš labai jau saldžiai mėgstu. Sakiau, kad daugiau nedarysiu, bet vyras sako, kad galėčiau ir pakartoti.