Pagrindas picai (padas)

Picos viršų paprastai sumeistrauju ne pagal kokį nors receptą, o pagal tai, ką turiu šaldytuve. Todėl picos viršaus recepto čia nebus. Bet picos padas dažniausiai būna visada tas pats, todėl parašysiu čia klasikinio pado receptą, kad ir pati greitai rasčiau, kai prireiks.
Picos pagrindui reikės:

250 g miltų (papildomai miltų kočiojimui)
7 g (pakelio) sausų mielių
druskos
3 šaukštų alyvų aliejaus
125 ml šilto vandens

Miltus, mieles ir druską sumaišyti, supilti vandenį ir užminkyti tešlą. Palikti ją valandai šiltai, kad pakiltų. Tada vėl suminkyti ir iškočioti apvalų tešlos pagrindą. Nesvarbu, kokį picos įdarą dėčiau, picos pagrindą aptepu pomidorų padažu, palikdama centimetrą nuo kraštų. Tada picos pagrindas nebus toks sausas. O toliau jau fantazijos ir šaldytuvo turinio reikalas.

Spageti su lašiša ir kreminės varškės padažu

Pastebėjau, kad visi mano patiekalai yra, arba turkiški, arba "oliveriški" iš žurnalo "Lecker":) Taigi, "oliveriškas" receptas - skanu, paprasta, greita.

Reikės:
250 g spageti (gali būti ir kitokie makaronai)
70 g šaldytų žirnelių
150 g kreminės varškės
100-150 g lašišos
saujos rukolos
pusės citrinos sulčių
druskos, pipirų

Pasūdytame vandeny užvirti spageti makaronus. Aš paprastai verdu juos 10 minučių. Al dente makaronus reikėtų virti kiek trumpiau, bet man skaniau, kai jie būna minkštesni nei al dente. Taigi, po 5 minučių virimo sumečiau žirnelius, kad per likusias 5 minutes, jie spėtų išvirti.
Kai makaronai baigė virti, prieš juos nukošdama į atskirą puodą įpyliau 150 ml skysčio, kuriame virė makaronai. Į šitą skystį įdėjau kreminę varškę, druskos, gerai išmaišiau ir sudėjau gabalėliais supjaustytą lašišą. Viską užviriau ir virinau apie 5-10 minučių, kol lašiša išvirė. Išvirusi ji labai lengvai byra paspaudus šakute prie puodo sienelės.
Varškės padažą su lašiša įmaišiau į makaronus, apšlaksčiau citrinos sultimis, pridėjau pipirų. Užbarsčiau pjaustytos rukolos ir viską išmaišiau.

Pipirai įdaryti ryžiais

Staiga oras įkaito ir nebesinori sunkių mėsiškų valgių. Galvojau, ką čia įdomesnio pagaminti. Niekada nebuvau dariusi pipirų su įdaru, todėl nusprendžiau pamėginti. Gaminau ne įprastus su mėsos įdaru, o su ryžių įdaru. Tokius pipirus esu valgiusi Turkijoje, taigi dar vienas turkiškas receptas.

Reikia:

7 mažų pipirų (ne spalvotų paprikų, o mažų žalių pūstų pipirų, kurie tinkami tik kimšimui ir paprastai nenaudojami salotoms. Jeigu darot su paprikom, tai manau, kad užtektų 3 paprikų, nes jos dvigubai didesnės)
1 stiklinės ryžių
1 svogūno
ryšelio petražolių
2 pomidorų
1 a.š. skaldytų pistacijų (nebūtina)
po 1 a.š.džiovintų mėtų, cinamono (man tai yra svarbiausias šio patiekalo akcentas), cukraus
pipirų
pusės citrinos sulčių
druskos
aliejaus kepimui
alyvuogių aliejaus

Dideliame vandens kiekyje užviriau ryžius ir virinau 10 min. Tada nukošiau.
Kol ryžiai virė, supjausčiau ir pakepiau svogūną, pridėjau pjaustytas petražoles, pistacijas ir dar pakepinau, kol petražolės sukrito
Ryžius sumaišiau su keptais svogūnais ir petražolėmis, pridėjau prieskonius, cukrų, druską. Išspaudžiau pusę citrinos ir dar kartą viską išmaišiau.
Pipirus nuploviau, nupjoviau jų viršūnes, išėmiau sėklas.
Ryžių įdarą sudėjau į pipirus. Labai smarkiai spausti nereikia, nes ryžiai dar šiek tiek išsipus, nors jau yra išvirę. Porą kartų perdūriau peiliu kimšto pipiro šonus (kad lengviau pakliūtų skystis, kuriame pipirai virs). Pipirus sudėjau į puodą prieš tai įpylusi alyvuogių aliejaus tiek, kad apsemtų puodo dugną. Ant kiekvieno pipiro viršaus užspaudžiau po griežinėlį pomidoro ir uždengiau nupjautomis pipirų viršūnėlėmis (viršūnėlės - dėl grožio, dėl skonio jos nebūtinos). Pripyliau vandens, kad apsemtų maždaug du trečdalius pipirų. Vandenį pasūdžiau. Viriau, kol pipirai suminkštėjo. Tai užtruko apie valandą.

Man buvo labai skanu valgyti įdarytus pipirus su jogurtu (turbūt būtų skanu ir su grietine). Tai tikrai nėra saldus patiekalas nors jame yra cukraus ir cinamono. Cukraus yra per mažai, kad išryškėtų saldumas. O cinamonas suteikia kiek egzotišką skonį. Beje, kitą dieną paklausiau savo turkiškosios namų pusės, ar jam patiktų pipirai įdaryti mėsa. Jis nustebo, kodėl klausiu, nes juk padariau pipirų su mėsa ir jie buvo labai skanūs. Pasirodo, jis net nesuprato, kad ten jokios mėsos nebuvo. O dar labiau nustebo išgirdęs, kad ten buvo cinamono. Sakė skambinsiąs mamai, kad paklaustų, ar tikrai ryžiais įdarytuose pipiruose būna cinamono:)

Ryžių pudingas

Vienas mano mėgstamiausių desertų yra ryžių pudingas. Bet ne šiaip koks nors ryžių pudingas, o turkiškas ryžių pudingas, kurį turkai vadina sütlač. Atrodytų, koks skirtumas, ar ryžių pudingas turkiškas, ar latviškas, ar dar koks nors. O vat yra. Tiesa latviško neragavau, užtat ragavau vokišką. Vokiškas ryžių pudingas man panašus į saldžią, tirštą, piene virtą ryžių košę. O turkiškas panašus į pienišką pudingą su ryžiais, bet jokiu būdu ne į ryžių košę.
Iki šiol pirkdavau Dr. Oetker pusfabrikatį, kurio miltelius subėrus į pieną ir užvirinus gaudavosi turkiškasis ryžių pudingo variantas. Bet nusprendžiau pamėginti pasigaminti šitą saldumyną pati. Juolab, kad tokio klasikinio pudingo receptų pilnas internetas.

Ryžių pudingui (turkiškam sütlač) reikia:

3 šaukštų ryžių
pusės litro pieno
100 g cukraus, vanilinio cukraus
2 šaukštų krakmolo
pusė stiklinės vandens
2 trynių
cinamono (nebūtinai)

• Pirma išploviau ryžius ir užviriau 2,5 stiklinės vandens. Viriau kol ryžiai suminkštėjo. Tikslaus laiko negaliu pasakyti, bet spėjau išlyginti dvejus marškinius ir vienerias kelnes. Spėju, kad 15 min.
• Piene ištirpinau cukrų ir įmaišiau trynius. Pridėjau nukoštus ryžius. Viską užvirinau.
• Kol pienas užvirė, ištirpinau vandenyje krakmolą ir maišydama supyliau į verdantį pieną. Skystis tuoj pat pradėjo tirštėti. Pavirinau dar apie penkias minutes, išpilsčiau į indus, apibarsčiau cinamonu. Kiek pravėsusį ryžių pudingą padėjau į šaldytuvą.

Pudingas gavosi labai skanus, bet nuo tikrojo turkiško ryžių pudingo vistik skiriasi. Visų pirma skiriasi spalva - pudingas gavosi ne baltas, o geltonas. Greičiausiai dėl trynių. Aš pastebėjau, kad daugelyje pudingų ir ledų receptų nurodoma, kad reikia įmaišyti trynių. Man labai įdomu, kodėl čia reikalingi tryniai? Būčiau labai dėkinga, jei man kas nors paaiškintų. Be to, manau, kad kitą sykį reikės pabandyti dėti mažiau krakmolo, nes pudingo konsistencija man dar buvo per daug košiška. Žodžiu, dar ieškosiu tobulo sütlač. Bet šitas pudingas taip pat skanus, tiesiog ne tas, kurio ieškojau.

Papildau šį įrašą, nes atradau tobulą sütlač. Dėjau mažiau ryžių, trynių, o svarbiausia krakmolo.

Taigi proporcijos:
3 šaukštai ryžių
litras pieno
150 g cukraus, vanilinio cukraus
1 trynys
3 šaukštai krakmolo (be kaupo)

Kam labiau patinka tirštesnis pudingas, tai pirmas variantas tiks labiau. Kam patinka pudingas artimas želė - antras variantas geresnis.

Musaka

Iki šiol baklažanus troškindavau su faršu ir pomidorais, bet dabar nusprendžiau išbandyti kažką naujo ir padariau sluoksniuotą musaką iš bulvių, faršo, baklažano, pomidorų ir sūrio. Patiekalas gaunasi sotus ir jo daug, nes tenka juo iškloti visą kepimo skardą. Mano stiklinis kepimo indas, kur paprastai kepu visokius apkepus, yra didelis, todėl nusprendžiau kepti torto formoje - ji šiek tiek mažesnė. Ir vistiek dabar suku galvą, ką pakviesti į svečius, kad padėtų viską suvalgyti:)
Musakai (torto dydžio kepimo indui) reikės:

5-6 vidutinių bulvių
1 baklažano
1 svogūno
2 česnako skiltelių
ryšelio petražolių
300 g faršo
400 g pjaustytų pomidorų konservų
2-3 pomidorų
2 šaukštai sviesto
2 šaukštai miltų
2 stiklinės pieno
70 g sūrio
pipirai, raudonėlis, čiobrelis

• Iš vakaro išviriau bulves su lupenomis. Kitą dieną jas nulupau, supjausčiau griežinėliais ir jais išdėliojau riebalais suteptą skardą.
• Baklažaną supjausčiau griežinėliais, palikau mirkti gerokai pasūdytame vandenyje.
• Supjaustytus svogūną ir česnakus pakepinau, pridėjau supjaustytas petražoles, faršą, pipirus, raudonėlį, čiobrelį, druską ir kepiau kol mėsa kiek apskrudo. Tada sudėjau pjaustytų pomidorų konservus ir dar kurį laiką pakepiau. Visą mėsos ir pomidorų masę iškrėčiau ant bulvių sluoksnio.
• Baklažano griežinėlius apkepiau keptuvėje ir pašalinau riebalų perteklių išdėliojusi ant popierinio rankšluosčio. Pomidorus supjausčiau griežinėliais. Pomidorų ir baklažanų griežinėliais padengiau visą faršo sluoksnio paviršių.
• Sviestą ištirpinau ir į ištirpusį sviestą įmaišiau miltus. Maišydama pyliau pieną. Pridėjau druskos ir pipirų. Gautą padažą užpyliau ant bulvių-mėsos-baklažano sluoksnių.
• Pašoviau į orkaitę. Temperatūros negaliu nurodyti (vis ta dujinė orkaitė), bet kepiau ilgai, apie 40 minučių. Kai po pusvalandžio pamačiau, kad padažas, buvęs ant baklažanų, jau pavirtęs į luobelę, užbarsčiau tarkuotą sūrį ir kepiau, kol sūris išsilydė.