Gimtadienio tortas, rodantis pragyventus metus

Mano dukros tėtis sulaukė gimtadienio. Norėjau, kad dukra galėtų prisidėti ruošiant tortą tėčiui. Pastaruoju metu pastebėjau labai puošnių tortų nuotraukas ir pagalvojau, kad tai bus tai, ko reikia:dukra galės puošti tortą, o tėtis vistiek ne mėgėjas ir torto nevalgys, bet jam svarbu estetinis vaizdas ir dėmesys. Šį receptą paėmiau iš daniško žurnalo "Spis bedre".

Taigi, tešlai reikėjo:
200 g sviesto (kambario temperatūros)
100 g cukraus pudros (manau, kad paprastas cukrus irgi puikiai tiktų)
vanilės
1/4 a.š. druskos
1 kiaušinio
400 g miltų

Uogų kremui:
3 želatinos lapelių
225 g braškių uogienės (geriau tiesiog braškių + 75 g cukraus)
1 citrinos sulčių
350 ml grietinėlės

Pertepimui:
150 g braškių uogienės

Papuošimui:
šviežių uogų, morenginių pyragėlių, pop-korno (galima skaldytu pistacijų, pyragėlių-makaronų, mėtos lapelių)


Pirma suminkom tešlą: sviestą išsukam su cukrum (cukraus pudra). Įmušam kiaušinį, išmaišom. Pridedam miltus ir viską išminkom. Padalinam į keturias dalis ir dedam valandai į šaldytuvą. Tada galima eiti užsikaisti arbatos, pažiūrėti serialą, ar paskaityti knygą (jei labai skubam, tai galima pradėti daryti uogų kremą).
Grįžtam po valandos, įjungiam orkaitę ant 175 C pasidarom iš popieriaus reikalingų skaičių iškarpas ir galim kočioti iš šaldytuvo ištrauktus tešos gabaliukus (iki pusės centimetro storumo). Apipjaustom pagal formas - turi gautis po du kiekvieno skaičiaus vienetus. Iš likusių gabaliukų dar iškočiojau tešlos ir padariau kaledines eglutes-sausainius (tik tokias formeles teradau:)) Tešlinius skaičius pašoviau į orkaitę ir kepiau apie 15 min, kol pradėjo ruduoti. Man vienu kartu tilpo tik du skaičiai, tai iškepiau viską per du kartus.
Kol kepa paskutiniai skaičiai, užmerkiau želatinos lapelius į šaltą vandenį. Kol jie mirko, sudėjau į puodą uogienę (arba trintas uogas ir cukrų), išspaudžiau citriną ir užkaičiau. Želatinos lapeliai pagal instrukciją ant pakelio turėjo mirkti 10 minučių. Nugręžiau nuo jų vandenį ir sudėjau į karštą uogienę. Želatina pamažu maišant netrukus ištirpo. Palikau viską atvėsti. Tuo tarpu išplakiau grietinėlę. Atsargiai sumaišiau su atvėsusia uogiene. Visą kreminę masę sudėjau į konditerinį maišelį i padėjau į šaldytuvą atvėsti. Taigi dabar galima dar kartą užsikaisti arbatos:)

Grįžau po pusvalandžio ir pradėjau raityti kremą ant skaitmeninių sausainių kraštų. Tarpą tarp grietinėlės ir uogų kremo pertepiau uogiene. Tada, ant viršaus uždėjau antrąją skaičių porą ir vėl kraštuose priraičiau grietinėlės-uogų kremo, o tarpą tarp kreminių šonų pertepiau uogiene.

Dabar prasidėjo įdomiausia dalis ir čia pasikviečiau dukrą. Galėjom lipdyti ant skaičių įvairius papuošimus. Dukra nemėgsta uogų, todėl visos mėlynės nusėdo ant mano puošiamo skaičiaus.

Kaip įvertinčiau tortą? Atrodo tikrai įspūdingai. Skonis - hmmmm. Sviestiniai sausainiai patys savaime yra skanūs ir man labai patinka. Bet nemanau, kad jie tinka tortui. Jie tiesiog per kieti. Sunku yra gražiai atpjauti tortą ir sunku gražiai jį valgyti. Be to, kremas nesusilieja su sausainais, neįsigeria į juos. Būtų geriau čia naudoti biskvitinę tešlą, tik tada veltui susinaudotų daug produktų: biskvitinė tešla būna skysta prieš kepant, taigi skaičius išpjauti galima būtų tik iškepus. Ir ką tada daryti su likusiais biskvito gabalais? Bet manau, kad galima butų skaičius padaryti iš meduolinės tešlos, kaip medaus tortui. Meduoliai prisigeria kremo ir suminkštėja.
Mano naudota braškių uogienė - labai saldi ir grietinėlės kremas gavosi labai saldus. Taigi ir visas tortas gavosi be proto saldus. Man saldumas patinka, bet geriau būna, kai tas saldumas subtilesnis ir jaučiasi dar ir citrinos rūgštumas ar kiti skoniai. Taigi kitam kartui nebenaudočiau uogienės. Arba naudočiau gal imbierinę uogienę, arba uogų uogienę skiestą su jogurtu.
Kitą dieną grietinėlės kremas nuo želatinos pasidarė lyg guminis. Man tokia grietinėlės konsistencija nepatinka. Visai be želatinos ta grietinėlė turbūt nutekėtų, ypač prispaudus pirmąjį sluoksnį antruoju ir jeigu būtų karšta. Tačiau kitą kartą dėčiau perpus mažiau želatinos.

Jei norite nustebinti estetą (ypač fiksuojantį savo gyvenimą instagrame), tai šis tortas tikrai tiks. Jį padaryti nėra sunku. Galima net ir skanų tortą padaryti, bet tada reikėtų daugiau pasistengti.

Citrininiai makaronai (macarons)

Makaronus dariau antrą kartą gyvenime. Pirmą kartą dariau su kava. Neužsirašiau ir nebepamenu, iš kur ėmiau receptą ir kaip tiksliai dariau kremą. Pirmą kartą darydama spaudžiau migdolinę masę per konditerinį maišą. Visa išsitepliojau,viską aplinkui ištepliojau ir dar pusę migdolinės masės palikau maiše, aplink skardą. Žodžiu buvo daug betvarkės. Bet makaronų irgi buvo.
Dabar darydama nusprendžiau pabandyti kabinti masę šaukštu ir lėtai varvinti į nusipieštus apskritimus. Gavosi visai neblogai. Bent jau betvarkės aplinkui nebuvo.

Taigi šįkart dariau citrininius makaronus. Receptą ėmiau iš daniško žurnalo "Spis bedre".

Makaronams reikia:
100 g baltymų (3 kiaušinių baltymai)
25 g cukraus
druskos ant peilio galiuko
1/2 šaukšto šviežiai išspaustos citrinos sulčių
10 lašų konditerinių dažų (neradau geltonų, tai naudojau rožinius)
125 g migdolų miltų (sumaliau migdolus su blenderiu)
225 g cukraus pudros

Citrininiam kremui reikia:
20 g kukurūzų krakmolo
50 g cukraus
50 ml vandens
2 tryniai
50 ml šviežiai spaustų citrinos sulčių
50 g sviesto

Pirma ant kepimo popieriaus nusipiešiau makaronų apskritimus. Naudojau mažiausio espresso puodelio dugną, bet vistiek per dideli makaronai gavosi. Jie lengviau sutrupa, kai per dideli yra.
Mačiau, kad galima nusipirkti silikoninį padėklą skardai su jau nupieštais makaronų apskritimais. Jei pradėčiau dažniau daryti, tai pagalvočiau, kad gal ir verta investuoti.
Dabar laikas pasidaryti migdolinę masę. Taigi, reikia išplakti kiaušinių baltymus kartu su cukrumi. Pridėti druskos, citrinos sulčių, konditerinių dažų ir vėl išplakti. Migdolinius miltus sumaišyti su cukraus pudra ir šitą mišinį atsargiaisu šaukštu įmaišytii išplaktus baltymus. Turi gautis vientisa masė. Ją galima dėti į konditerinį maišą ir spausti į apskritimus. Aš dėjau su šaukšteliu.

Nereikia skubėti kepti, pirma reikia palikti migdolinius apskritimus kambario temperatūroje apie 30 min. Tada kepti 160 C. Kepti apie 15-20 min. Aš pirmą skardą perkepiau. Gal minutę per ilgai. Prieš minutę buvę rožiniai makaronai akimirksniu pradėjo ruduoti. Taigi labai atsargiai stebėkit, kada jau laikas ištraukti (nebent keptumėte kavinius makaronus, tada parudavimų nesimato).

Neskubėkit krapštyti ištrauktų makaronų. Palikit atvėsti ir tada jau nurinkinėkit nuo skardos. Aš krapščiau iš apačios su peiliu, nes kai kurie makaronai viduriu prilimpa prie kepimo popieriaus ir juos už šonų keliant, pasikelia tik viršus, o drėgnas vidurys taip ir lieka prikibęs prie popieriaus.

Nesitikėjau, kad citrininis kremas pavyks taip lengvai. Kažkaip prisibijau kremų, kur į karštą masę reikia įmaisyti baltymus. Bet šįkart pavyko iš pirmo sykio. Citrininis kremas tinka ne vien tik prie morengų. Jo galima tiesiog pusryčiams vietoj uogienės pasidaryt.
Reikia išmaišyti krakmolą ir cukraus pudrą. Pripilti vandens ir kaitinant maišyti. Vos tik pradės virti, reikia labai įnirtingai maišyti, nes krakmolinga masė tuoj pat pradeda tirštėti ir susimes į gumulą, jei gerai nemaišysit. Aš maišiau ne su šakute, o su šluotele nuo plaktuvo: tokia kiaušiniui plakti. Sutirštėjusią masę nuimti nuo kaitlentės ir toliau maišant įmaišyti trynius ir citrinos sultis. Į galą įmaišyti gabaliukais supjaustytą sviestą. Jis tiesiog ištirps maišomas. Kremą ataušinti.

Ataušus kremui tepti jo ant vieno makarono ir uždengti kitu. Makaronus laikyti orui nepralaidžiame inde.

Makaronus iš antrosios, neperkepusios skardos sudėjau į arbatos dėžutę ir nunešiau lauktuvių į svečius, kur buvau pakviesta pusryčių. O makaronus iš perkepusios skardos (skonis nesiskiria, tik spalvos nebeliko) nunešiau kolegoms į darbą ir pati pusę atneštųjų makaronų suvalgiau. Kažkaip darbe viskas greičiau valgosi (ar čia tik man taip atrodo?) Norėčiau įvaldyti makaronų kepimo meną ir iškepti trispalvių ateinančioms vasario-kovo šventėms. Turiu daugiau nei pusę metų laiko bandymams:)

Triufeliai iš šokolado ir burokėlių

Labai ilgai neberašiau jokių receptų. Persikrausčiau į kitą šalį, pakeičiau darbą, gyvenamąją vietą, reikėjo mokintis naujos kalbos... Virtuvėje ir toliau sukinėjausi, kartais ir naujų receptų išbandydavau, bet jau rankos nebeprieidavo visko nufotografuoti ir užrašyti.

Prisipirkau burokėlių, bet nesinorėjo kažkaip įprastos raudonos mišrainės. Norėjosi kažko kitokio. Taigi, burokėlius iškepiau orkaitėje kartu su kepamu duonos kepalu. Aš tiesiog nulupau burokėlius ir įmečiau šalia duonos. Bet kitą kartą įvyniočiau į foliją, nes gavosi kietoki, nors kepiau visą valandą 200C. Dabar originalus receptas, kurį radau daniškame žurnale "Form" (jis labiau skirtas sportui ir sveikam gyvenimo būdui, o ne virtuvei, bet šį kartą buvo daug receptų iš burokėlių) :

100 g burokėlių
100 g juodo šokolado
2 šaukšteliai medaus (aš įdėjau turbūt porą šaukštų)
75 g kokoso pieno (pienas iš šaldytuvo, kabinti riebesnę pieno dalį)
kakavos barstymui

Burokėlius sutrinti su trintuvu, kol pasidarys piurė. Ištirpinti šokoladą. Įmaišyti medų ir kokoso pieną. Kokoso pieną reikėtų laikyti šaldytuve, kad riebioji pieno dalis pradėtų stingti ir ją lengviau būtų iškabinti. Galų gale įmaišyti burokėlius ir viską palikti šaldytuve, kad sukietėtų. Po pusvalandžio ar daugiau rankomis formuoti rutuliukus ir apvolioti juos kakavoje.

Skonis labai įdomus. Man patiko. Pavaišinau svečius ir paprašiau, kad atspėtų, iš ko triufeliai padaryti. Atspėjo, kad iš burokėlių:))) Galvojau, kad pavyks savo vaiką apgauti ir pamaitinti burokėliais triufelių pavidalu. Bet nepavyko. Pasakė, kad neskanu, vos paragavo:))

Vežtis tokius triufelius kur nors lauktuvių netinka, nes vos išimti iš šaldytuvo pradeda atitirpinėti. Tinka tik namie laikyti šaldytuve ir ištraukti prieš pat valgant. Jeigu kas galvojate, kad tai sveikesnė saldumynų alternatyva, tai siūlyčiau neapsigauti ir nepamiršti, kad triufeliuose vistik yra plytelė šokolado.

Gal kada nors ir vėl pasidarysiu tokių rutuliukų, kai nebesugalvosiu, ką įdomaus padaryti iš burokėlių.