Taigi, nors per pastarąjį pusmetį ir sukausi virtuvėje, bet tam aprašinėti nebeturėjau, nei laiko, nei jėgų. Dabar pabandysiu kai ką prisiminti ir aprašyti.
Net du kartus dariau Jolitos Kalburabasti. Mano vyrui, mano mažajai ir svečiams labai patiko. Kai pirma kartą dariau, tai dukryte dar tik žiūrėjo, kuom aš ten užsiimu. O pastarąjį kartą jau padėjo gaminti, įkišo po graikinį riešutą į kiekvieną ežiuką. Šiuos saldžius ežiukus nesunku pagaminti ir jie ilgai laikosi, negenda ir nedžiūna.
Reikės:
graikinių riešutų (apie 20 vnt.)
250 g miltų
125 g minkšto sviesto
pusės stiklinės cukraus pudros
50 ml manų kruopų
1 kiaušinio
10 g kepimo miltelių
Sirupui:
2 st. vandens
pusantros stiklinės cukraus
1 citrinos sulčių
Cukrų supilti į vandenį ir užvirti. Aš virinu sirupą tol, kol jis pasidaro tirštokas. Tada supilu citrinos sultis ir nukeliu nuo ugnies.
Kol sirupas verda galima užmaišyti tešlą. Dubenyje sumaišyti miltus, manų kruopas, kepimo miltelius, cukraus pudrą, sudeti sviestą ir įmušti kiaušinį. Viską išmaišyti ir išminkyti rankomis. Nuo suminkytos tešlos plešti stalo tenisko kamuoliuko dydžio tešlos gabaliukus ir fornuoti ežiukus (aš formuoju kaip varškinius virtinukus - su bulvine tarka). Į ežiuko vidų įspausti graikinį riešutą. Ežiukus kepti 25-30 min iki 200C įkaitintoje orkaitėje.
Iškepusius ežiukus sudedu į stiklinę lekštę aukštais kraštais ir užpilu sirupu. Po kelių valandų, kai sausainiai prisigeria sirupo, galima juos valgyti. Dedant į lėkštę aš dar apibarstau smulkintais graikiniais riešutais.
